Naujienos

Vienu žingsniu priekyje: intelektinė nuosavybė blokų grandinėje

Šiandien blokų grandinių (angl. blockchain) fenomenas jau tapo dar viena nieko nebestebinančia technologijų „vakarykšte naujiena“. Dauguma šią technologiją sieja su skaitmeninėmis kriptovaliutomis ir FinTech pramone. Dar viena jos panaudojimo sfera – intelektinės nuosavybės apsauga, kuri vertinama kaip nauja alternatyva patento suteikiamai apsaugai. Kaip tinkamai ja pasinaudoti?

Technologiškai šį sprendimą įgalina blokų grandinių paskirstyto registro technologija, kuri leidžia sukurti bendrą, saugią nuo klastojimų duomenų bazę. Joje galima įrašyti ir sekti duomenis bei jų pakeitimus, ir tai sudaro prielaidas įrašytų duomenų atsparumui klastojimui, skaidrumą ir mažus jų tvarkymo kaštus.

Blockchain‘ų apsauga išspręstų daugelį idėjos pirmumo ginčų

Taigi, „gimė idėja“! Kas toliau? Idėjos, technologijos, produkto ar paslaugos apsauga. Tipinis sprendimas –patentas. Kartais patentavimas turėtų būti svarstomas tik po parengiamųjų žingsnių. Kaip įprasta sakyti, idėjos sklando ore, todėl dažnai patentas yra lydimas ilgai trunkančių ir finansams imlių ginčų dėl išradimo autorystės.

Tuo tarpu jei inovacija būtų apibrėžta ir užregistruota blokų grandinėje, būtų suformuojamas laiko „antspaudas“, kurio pagrindu galima būtų spręsti idėjos autorystės pirmumo ginčus. Blokų grandinių technologija turi potencialo tapti tiksliu ir skaidriu nuosavybės teisę įrodančių duomenų registru daugelyje verslo sričių, pramonėje ir tarp akademinės bendruomenės narių.

Licencinės sutartys galėtų būti formuojamos ir registruojamos naudojantis blokų grandinėmis. Tokios sutartys būtų visą laiką atnaujintos, kadangi pasikeitus bet kokiai su sutartimi susijusiai informacijai šis pasikeitimas būtų užregistruojamas be galimybės ištrinti pakeitimus. Sutarčių geografija galėtų plėstis, plečiantis blokų grandinių tinklui, t. y., prie jo prisijungiant vis daugiau narių.

Šiandienines centralizuotas IP duomenų bazes pakeitus blokų grandinių technologija, visa su nuosavybės teisėmis susijusi informacija būtų visą laiką naujausia ir prieinama visiems tinklo vartotojams tokia pati ir bet kada. Blokų grandinių sumaniųjų sutarčių koncepcija leidžia tiesioginį dviejų šalių bendravimą, išvengiant tarpininkų tiek sutarčių administravimui, tiek sąlygų vykdymui ir jų kontrolei.

Skaidresnis intelektinės nuosavybės portfelio valdymas blockchain tinkle

Blokų grandinių technologija yra parankus instrumentas ir viso įmonės intelektinės nuosavybės turto valdymui. Pavyzdžiui, įmonės intelektinės nuosavybės portfelis išsiplečia taip, kad tenka suformuoti atskirą padalinį jos priežiūrai arba naudotis iš išorės teikiamomis priežiūros paslaugomis. Tokiu atveju intelektinės nuosavybės administravimui reikia skirti vis daugiau ir daugiau resursų tam.

Proceso automatizavimas yra galimas atsakymas, nors mažai žinomas ir ištirtas – kaip ir kiekvieno technologinio proveržio atveju. Blokų grandinė galėtų būti naudojama kaip administracinių užduočių, kurias atlieka darbuotojai, mažinimo priemonė.

Kaip pavyzdį imkime įmonę, nusprendusią sukurti platformą, kuri veiks paskirstyto registro technologijos pagrindu ir bus skirta įmonės intelektinės nuosavybės administravimui. Ši platforma būtų skirta ne tik registruoti intelektinę nuosavybę (prekės ženklus, patentus, autorinius kūrinius ir pan.) dėl laiko žymos, bet ir apjungtų įmonės visas susijusias šalis: turimų licencijų savininkus, intelektinės nuosavybės administravimo agentą, intelektinę nuosavybę įsigyti nusprendusius asmenis, sutarčių vykdymo priežiūros tarnybas ir pan.

Platformoje, kuri veiktų tinkle, apimančiame keletą šimtų mazgų, veiktų sumaniosios sutartys, kurių pagrindu visi anksčiau minėti asmenys butų vieni su kitais susieti. Pasirinkus viešą blokų grandinės tinklą, kiekvienas tinklo mazgas turėtų visų sandorių duomenis, mazgai būtų anoniminiai, o tinklo dalyviai vienas kitam būtų nežinomi.

Pasirinkus privatų tinklą, tinklo savininkas galėtų reguliuoti tinklo narių skaičių, leisdamas prie tinklo prisijungti tik tam tikrus kriterijus atitinkantiems vartotojams, o nepageidautinus vartotojus išmesti. Tokio tinklo mazgai nebūtų anoniminiai, o informacijos saugojimas galėtų būti struktūruotas, t. y., ne visuose mazguose būtų saugoma visa informacija. Pavyzdžiui, kai kuriais komercinių sandorių atvejais, sandorio nariai privalo būti žinomi, nes taip numato valstybiniai įstatymai (tokie kaip pinigų plovimo prevenciją numatantys įstatymai).

Taigi, pasirinkus privatų ir reguliuojamą tinklą, platformos kūrėja netenka sandorių patvirtinimo per daugelį anoniminių mazgų galimybės, t. y., nebegali būti užtikrinamas informacijos nekintamumas (tinklo administratorius galėtų keisti su sandoriais susijusią informaciją tinklo mazguose). Pasirinkus viešą tinklą, netenka galimybės valdyti informacijos srauto.

Atvira galimybė – bendras pasaulinis intelektinės nuosavybės registras

Šiandien nacionaliniai patentų ir prekių ženklų biurai ar tarptautinės organizacijos veikia kaip intelektinės nuosavybės registravimo priemonės ir autentifikatoriai. Vienas pagrindinių tokios sistemos trūkumų yra taikomų sistemų skirtumai. Nors jos ir turi bendrų veikimo bruožų, yra suderintos tiek, kad galėtų veikti tarptautiniu mastu, kiekvienos jurisdikcijos taikomi skirtingi standartai ar procedūros patentavimo sistemą daro ypač sudėtinga.

Blokų grandinių technologija leistų sujungti pasaulio intelektinės nuosavybės registrus į vieną tinklą, kartu su jos savininkais ir licencijos gavėjais. Tokiame tinkle esanti duomenų bazė galėtų apimti registracijos, publikacijos datas, nuosavybės ir pirmumo įrodymus. Jau yra tokių paslaugų tiekėjų: pavyzdžiui, įmonė IPchain siūlo intelektinės nuosavybės registravimo ir administravimo blokų grandinių tinkle paslaugas. Tokios įmonės kaip  „Bernstein technologies“, Bitcoin.com, „Binded“, „Copyrobo“ siūlo įrašų saugojimo, intelektinės nuosavybės naudojimosi internete sekimo, autorystės, pirmumo sertifikatų išdavimo ir panašias paslaugas.

Taigi, tinkamai įgyvendinta blokų grandinės technologija gali tapti idealiu įrankiu, leidžiančiu, esant minimaliems intelektinės nuosavybės administravimo kaštams, užtikrinti maksimalų jos registravimo, administravimo, sandorių sudarymo, vykdymo ir priežiūros saugumą ir efektyvumą.

Susijusios naujienos

Dirbtinis intelektas – tai reiškinys, kurį galima būtų susieti ir su antikos mitologija, ir pasakų vaikams herojais. Šiam reiškiniui priskiriama visa, kas nėra gyva ir neturi galimybės savarankiškai pažinti priežasties ir pasekmės…

Facebook grupėje, vienijančioje konkretaus produkto gerbėjus, kilo diskusija, dėl patento ir dizaino terminologijos. Produkto pardavėjai paskelbė, jog jų gaminys yra patentuotas, tačiau, kaip įrodymą, pateikė dizaino registracijos…

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.