Naujienos

Valstybinis bankas. Tik utopija?

Vakar teko sudalyvauti „jausmingoje“ konferencijoje Seime „Kuo pakeisime išeinančius bankus regionuose: problemos, galimybės ir perspektyvos“. Pakeisti yra kuo, nuo naujų ateinančių bankų, kurie šiuo metu dar licencijavimo procese (užtruks kol modus operandi įsibėgės), iki alternatyvių finansinių šaltinių ir po regionus „važinėjančių“ konsultacinių komandų.

Kur akcentai? Susidarė įspūdis, kad komunikacija tarp įstatymų leidėjų, vykdomosios valdžios ir kitų kompetentingų institucijų, bankų asociacijos, kitų trečiųjų asmenų iki šiol nebuvo sklandi arba tokia kokios norėtųsi. Apskritai susitikimų ir diskurso nedaug. Sunku paaiškinti kodėl. Antra pamoka – geriau kalbėti, nei nekalbėti, tačiau reikia turėti omeny, kad kiekvienas turi/ gali turėti poziciją, bet jai pagrįsti reikia ir svarių argumentų. Trečia, ypač paskutinėm dienom, mediją užvaldė klausimas dėl nacionalinio banko. Reikia ar nereikia. Žiniasklaidoje „virė“ nuomonės kaip antai “norėčiau pamatyti šalį, kurioje valstybinis komercinis bankas yra pasiteisinusi idėja, Lietuvoje iki šiol blogos patirtys su valstybiniais bankais ir t.t.”. Trumpai – manau, kad reikia ir galima (nepasaint corporate governance konteksto, kad politiniai biurokratai gali turėti tikslus, kurie dažnai gimsta dėl politinių interesų, tačiau prieštarauja viešam interesui, bendro gėrio padidėjimui ar korporatyvinių vertybių maksimizavimui). Tokių šalių yra #Switzerland #France. Jei lygiuotis, tai reikia lygiuotis į geriausius. Sutinku, kad tai atsiremia ir į tradicijas. Manau, kad vadovaujantis Swiss Post pavyzdžiu valstybinį banką (#state ownership bank) galima sulipdyti ant Lietuvos Pašto rėmų #PostFinanceLithuania (nepaisant paskutinių antipavyzdžių jų veikloje). Why not?

Tam žinoma daug ko reikia – nuo modernios organizacinės struktūros, investicijų į skaitmenizaciją, specialių įstatymo normų ir t.t. Bet galima kalbėti ir apie vidurį. Paskolas ar būsto paskolas pradiniame etape būtų galima išdavinėti bendradarbiaujant su kitais bankais, fokusuojantis pradžioje į mokėjimus, einamąsias sąskaitas, kaupiamuosius indėlius, santaupų iš asmenų rinkimą, e. komercijos sprendimus ir t.t.

Kitos refleksijos:

  1. Reikėtų sukurti/peržiūrėti pašto paslaugų įstatymą. Žinoma reguliavimas tai ir politinė problema automatu. Normomis galima garantuoti pakankamas, nebrangias, universalios bankininkystės paslaugas visiems Lietuvos gyventojams kiekviename regione, ypač aktualu šiandiem minėtiems ~500 000 LT gyventojų, kurie nesinaudoja skaitmenizuotomis bankininkystės paslaugomis. Galima numatyti pareigą aprūpinti nemokamai mokėjimo paslaugomis tam tikras žmonių grupes (ne tik SODRA gali turėti nemokamus mokėjimus). Tuo pačiu kitas finansinės paslaugas galima teikti pagal rinkos poreikius. Pagal Šveicarijos pavyzdį, per PostFinance, prie bazinės mokėjimų paslaugos (sąskaitos atidarymas, pervedimai, įmokos ir mokesčiai) prieigą turi apie 90 proc. gyventojų. Mokėjimo operacijų paslaugų yra prieinamos visiems gyventojams, 30 minučių pėsčiomis ar viešuoju transportu atstumu. Tuo pačiu įstatyme galima įtvirtinti naują institucinę, organizacinę struktūrą (su ne mažiau konkurencingu nei rinkos remuneration paketu), užduočių pasiskirstymą tarp institucijų, aiškias jų atsakomybes. Matyt reikėtų ir tam tikrų apribojimų/išimčių dėl FinRep, įvesti apribojimus politikams priimti tam tikrus sprendimus, kaip antai rinkti atleisti CEO, Board of Directors ir t.t. Apskritai banko valdyme neturėtų būti vyriausybės atstovų.
  1. Skaitmenizacija bankininkystėje neišvengiama. Kodėl pvz., #PostFinanceLithuania negalėtų būti bankas, kuri fokusuotųsi (su tikslinėmis investicijomis) į jaunus, inovatyvius, sparčiai augančius verslus? Ar FinTech žaidėjų aptarnavimą? Kas turi laiko #good read čia: https://geschaeftsbericht.post.ch/18/ar/app/uploads/EN_Post_Finanzbericht_2018.pdf
  1. Vienas iš didžiausių potencialių konfliktų – skolinimo politika. Pavyzdžiui, gali būti skirtumų percepcijoje. Kaip reguliuojanti institucija traktuotų viešo sektoriaus finansavimą? Ypač socialiai jautrių objektų, kurie gali tapti „neveiksmingi“ verslo prasme. Ar reguliuojanti institucija traktuotų tokio valstybinio banko skolinimą vienodai su kitais bankais? Ar tai veikiau būtų vyriausybės socialinių tikslų pratęsimas?
  1. Kyla klausimas ar reikėtų išlaikyti vienodus prudencinius reikalavimus komerciniams bankams ir valstybiniams? Ar komerciniai bankai nesijaus diskriminuojami? Taip pat valstybiniam bankui gali būti problematiška per didelė reguliavimo našta ir su tuo susijusi vieša atskaitomybė (pvz. Vyriausybei). Vyriausybė gali tiesiogiai arba per reguliuotoją bandyti nustatyti jam priklausančio banko veiklos apribojimų, kas gali bankui trukdyti plėstis. Pavyzdžiui, sprendimai dėl skolų nurašymo, restruktūrizavimo. Labai dažnai valstybių valdomi bankai asocijuojami su per dideliu proceso akcentavimu, nesiorientuojant į tikėtinus rezultatus ir jų žalą. Tokie sprendimai gali būti lengvai „pateisinami“ visuomenės akyse, remiantis „teisingumo“ principu, pernelyg nemotyvuojant, arba dėl to, kad komfortiška remtis indėlininkų „bail out“ nemokumo atveju.
  1. Žemos palūkanų normos, besikeičianti klientų elgsena (Mantas Zalatorius kalbėjo apie „įpročius“), žemas pelningumas (ES kontekstas), privertė rinką inovuoti skubiu būdu. #FinTech. Bet nereikia pamiršti socialiai jautrių žmonių grupių, kuriems inovuoti sekasi sunkiau. Svarbus uždavinys reguliuotojui ir rinkai rasti balansą, sukuriant tokį reguliacinį lauką, kuris įgalintų technologinį progresą. Tai nereiškia būti orkestru. Tai reiškia panaikinti barjerus sukuriant sveiką konkurenciją. Tačiau net ir tokioje pažangioje šalyje kaip Šveicarija, kurioje FinTech judėjimas nemažesnis nei Lietuvoje, Šveicarijos PostFinance apie 50 proc Šveicarijos rezidentų turi sąskaitas. PostFinance klasifikuojamas kaip sistemiškai svarbus bankas, daugiau nei 3 mln klientų (tiek FA, tiek JA). Plati infrastruktūra, maksimali kapitalizacija, aukštas klientų „pasitenkinimo“ indeksas.

 Kodėl panašiu keliu negalima eiti Lietuvoje?

Straipsnį skaitykite Delfi.

Susijusios naujienos

Atsižvelgdama į pasaulinį kovos su COVID-19 technologijų ir produktų poreikį, JAV Patentų ir prekių ženklų tarnyba (USPTO) ketina įvesti patentų, susijusių su COVID-19 produktais ir technologijomis, ekspertizės ir patento išdavimo…

Sveikatos priežiūros paslaugos nuotoliniu būdu tapo prieinamos ir vis daugiau pacientų pradeda naudotis šia galimybe. Iškilęs iššūkis – tinkamas tapatybės nustatymas.

Ar galimas asmens identifikavimas pagal asmens kodą? Kokie…

Smagu gauti žvaigždę kaip ilgamečio darbo ir žinių įvertinimą, o kai jas gauname net tris  – jausmas nenusakomas. Mūsų komanda labai džiaugiasi ir didžiuojasi, jog ir šiais metais specializuotas ir vienas garbingiausių…

Siekdami tobulinti svetainę, pasiūlyti geresnes bei Jums pritaikytas paslaugas, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“. Nenaudosime slapukų jūsų įrenginyje, jei nesutiksite. Tačiau paaiškiname, jog jeigu nesutiksite, tam tikros svetainės funkcijos gali neveikti tinkamai arba visai neveikti. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti. Daugiau informacijos apie asmens duomenų tvarkymą, slapukus, jais renkamus asmens duomenis, Jūsų teises bei kitą su privatumu susijusią informaciją, rasite mūsų Privatumo politikoje.