Naujienos

Pinigų plovimo prevencija: kokios įmonės patenka į pinigų plovimo prevencijos institucijų akiratį (1)

Kasdien atliekant įprastas finansines operacijas, anksčiau ar vėliau kyla klausimų dėl pinigų plovimo prevencijos. Pavyzdžiui, sulaukus bankų prašymo paaiškinti lėšų kilmę ar sudaryto sandorio pobūdį. Dažnai to net nežinodami verslo subjektai – pradedant dirbančiais pagal verslo liudijimą ir baigiant įmonių grupėmis – patenka į pinigų plovimo prevenciją reguliuojančių teisės aktų sritį, jeigu veikia tam tikrame verslo sektoriuje ar atlieka tam tikrus verslui įprastus veiksmus. Tačiau nežinojimas neapsaugo nuo atsakomybės, tad dalinamės bazinėmis verslui privalomomis žiniomis.

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas išskiria kelias grupes ūkio subjektų, kuriems tiesiogiai taikomi šio įstatymo reikalavimai:

  1. auditoriai, kurie audito veikla verčiasi savarankiškai, ar audito įmonės (toliau – auditoriai);
  2. antstoliai ir antstolio atstovai;
  3. buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės ir šias paslaugas savarankiškai teikiantys asmenys;
  4. notarai, notaro atstovai ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys, taip pat advokatai ir advokatų padėjėjai;
  5. bet koks fizinis ar juridinis asmuo, kuris verslo tikslais tretiesiems asmenims teikia tokias paslaugas:
    1. steigia bendroves ar kitokius juridinius asmenis;
    2. eina bendrovės vadovo ar kitas vadovaujamas pareigas, partnerystės subjekto partnerio ar pagal kompetenciją panašias pareigas kitame juridiniame asmenyje (fizinis asmuo) arba organizuoja, kad kitas asmuo eitų tokias pareigas;
    3. suteikia registruotą biurą, buveinę (adresą), korespondencijos ar administracinį adresą ar kitas su tuo susijusias paslaugas bendrovei, partnerystės subjektui arba kitam juridiniam asmeniui;
    4. veikia kaip patikėtinis ar tokią veiklą vykdančio asmens patikėtinis arba organizuoja, kad kitas asmuo vykdytų tokią veiklą;
    5. veikia kaip formalus akcininkas, veikiantis už kitą asmenį, arba organizuoja, kad kitas asmuo veiktų kaip formalus akcininkas.
  6. asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais;
  7. azartinius lošimus ir loterijas organizuojančios bendrovės;
  8. uždaro tipo investicinės bendrovės;
  9. nekilnojamojo turto agentai (brokeriai), tiek veikiantys kliento vardu ir jo naudai, tiek ir padedantys klientui atlikti nekilnojamojo turto pirkimo ar pardavimo sandorius ir (ar) su jais susijusius sandorius.
  10. finansų įstaigos.

Į šį sąrašą patenkantys verslo subjektai privalo imtis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų prevencijos priemonių.

Šio įstatymo 40 straipsnis už įstatymo pažeidimus numato baudas iki 5 procentų metinių pajamų, gautų iš kontroliuojamosios veiklos. Įstatymo 43 straipsnis numato galimybę priežiūros institucijos sprendimu laikinai nušalinti įmonių, kurioms taikomi šio įstatymo įpareigojimai, valdybos narį (narius), administracijos vadovą (vadovus), vyresnįjį vadovą, užsienio filialo vadovą (vadovus) nuo pareigų.

Apie įstatymuose nurodytus verslo subjektų veiksmus sukeliančius prevencijos institucijų dėmesį  pasakosime kitame straipsnyje (2 dalyje).

Susijusios naujienos

Po pakartotinės ekspertizės Valstybiniame patentų biure (VPB) buvo įregistruotas Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) jau ne vienerius metus naudojamas grafinis prekių ženklas „Man ne dzin“.

Šiame ginče LiJOT atstovavusi…

Primename, kad įgyvendinant Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatas nuo šių metų juridiniams asmenims taikoma prievolė Registrų centro posistemyje JANGIS pateikti informaciją apie galutinius naudos…

Gegužės 25 d. buvo minimas 4-asis Bendrojo asmens duomenų apsaugos reglamento (BDAR) gimtadienis. Kaip mums sekasi su juo gyventi? Ar prisitaikė verslas? Ar naudojasi savo teisėmis gyventojai? Kaip atrodome Europos kontekste?

Kviečiame…

Siekdami tobulinti svetainę, pasiūlyti geresnes bei Jums pritaikytas paslaugas, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“. Nenaudosime slapukų jūsų įrenginyje, jei nesutiksite. Tačiau paaiškiname, jog jeigu nesutiksite, tam tikros svetainės funkcijos gali neveikti tinkamai arba visai neveikti. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti. Daugiau informacijos apie asmens duomenų tvarkymą, slapukus, jais renkamus asmens duomenis, Jūsų teises bei kitą su privatumu susijusią informaciją, rasite mūsų Privatumo politikoje.