Naujienos

Sėkmingai suformuotas teisminis precedentas dėl įgaliotinio atsakomybės

Norime pasidžiaugti AAA Law laimėta byla Lietuvos Aukščiausiame Teisme sėkmingai apgynus mūsų atstovaujamo atsakovo, kuriam buvo pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo padarytos viršijus turimus įgaliojimus, interesus. Bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimu pagal ieškovo ieškinį iš atsakovų buvo priteista solidariai 34 506,00 EUR suma nuostolių atlyginimo bei 5 % dydžio palūkanos nuo teismo priteistos sumos. Apeliacinės instancijos teismas atmetė atsakovų apeliacinius skundus. AAA Law kontorai pateikus kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismas galutine ir neskundžiama  nutartimi patenkino kasacinį skundą ir visiškai atmetė ieškovo ieškinį mūsų atstovaujamo atsakovo atžvilgiu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 20 d. nutartyje Nr. 3K-3-437-469/2018 aiškindamas teisės normas reglamentuojančias atstovaujamojo teisių gynimą atstovui viršijus įgaliojimus nurodė, kad įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryti sandoriai yra nuginčijami, jų negaliojimą reglamentuoja CK 1.92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad  viršijus atstovui nustatytus įgaliojimus, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.133 straipsnis).

Teismas pasisakė, kad sandorį pripažinus negaliojančiu taikomas CK 6.145 straipsnyje įtvirtintas prievolinis pažeistų teisių gynimo būdas – restitucija. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkurdamos status quo ante (buvusioji padėtis).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti lėšas ne kaip sandorio nuginčijimo padarinį – restituciją, o kaip žalos atlyginimą solidariai iš abiejų atsakovų R.V. ir J.B (sandorį sudariusio atstovo).

Teisėjų kolegija konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai įvykdė teisinio ginčo santykių kvalifikavimo pareigą, kadangi  faktinio ieškinio pagrindo aplinkybės turėjo būti kvalifikuotinos pagal atstovo viršijus atstovaujamojo suteiktus įgaliojimus sudaryto sandorio teisinius padarinius reglamentuojančias teisės normas (CK 1.92 straipsnis, 2.133 straipsnio 6 dalis, 6.145 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad prievolinis restitucijos santykis sieja ieškovę su lėšas gavusia atsakove R. V., bet ne su atsakovu J. B., todėl jo atžvilgiu  ieškinys patenkintas nepagrįstai.

Teismas pažymėjo, jog žalos atlyginimas sandorio nuginčijimo požiūriu yra subsidiarus teisių gynimo būdas, kuris galėtų būti taikomas tuo atveju, jeigu restitucija būtų neįmanoma arba nepakankama pažeistoms teisėms apginti.

Toks kasacinės instancijos teismo nurodytas vertinimas reiškia, kad atstovui viršijant suteiktus įgaliojimus sudarius sandorį, kurio pagrindu buvo pervestos piniginės lėšos trečiajam asmeniui, ieškinys atstovui galėtų būti patenkintas tik tokiu atveju, jeigu trečiojo asmens gautų (tokio sandorio pagrindu) piniginių lėšų atgavimas iš trečiojo asmens būtų neįmanomas arba nepakankamas pažeistoms teisėms apginti.

Pastebėtina, kad aptarta nutartimi dar kartą pažymėta, jog nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-701/2015). Taip pat, teismo pastebėta, jog pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą, šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-39/2012).

Apie autorių:

Susijusios naujienos

Prekių ženklas naudojamas iš tikrųjų, kai jis įgyvendina savo pagrindinę funkciją – užtikrina prekių ar paslaugų, kurioms registruotas, kilmės tapatybę šių prekių ir paslaugų realizavimo rinkos sukūrimo ar išsaugojimo…

2019 m. gegužės 14 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nusprendė, kad valstybės narės privalo įpareigoti darbdavius įdiegti objektyvią, patikimą ir prieinamą sistemą, leidžiančią tiksliai apskaičiuoti kiekvieno darbuotojo…

2019 m. gegužės 2 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) prejudiciniame sprendime byloje C-614/17 išaiškino, kad vaizdinių elementų naudojimas produktų pakuočių ženklinime gali būti vertinamas kaip kilmės vietos…

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.