Naujienos

Kompiuterinių išradimų patentavimas: nepažeisti kitų asmenų teisių *(Dėmesio! Straipsnio kalba pritaikyta šių išradimų autoriams)

Atvirojo kodo (ir ne tik) kompiuterinės programos: patentuoti galima

Inovatyvūs kompiuterinių programų sprendimai šiandien yra daugelio startuolių atsiradimo ir gyvavimo pagrindas. Daugelis tokių sprendimų yra ne tik sėkmingi, bet gali būti ir apsaugoti patentuojant. Kompiuteriniai išradimai apima vieną specifinį reikalavimą, t.y. kompiuterinės programos turi būti kompiuterinių įrenginių, kompiuterinių tinklų ar kitų programuojamų įrenginių veikimo/sąveikos su aplinka pagrindas.

Tai reiškia, jog kalbame tik apie vieną išradimo tipą – veikimo būdą, kuris nusakomas vykstančių procesų specifiniais požymiais. Taigi, vertinant iš patento perspektyvos, į kompiuterinį išradimą, apimantį kompiuterinę programą, yra žiūrima iš esmės kaip į proceso, bent iš dalies vykdomo programuojamu įrenginiu, požymių visumą.

Remiantis tokiu pačiu principu, atvirojo kodo kompiuterinės programos taip pat gali būti laikomos patento objektais, ir gali užtikrinti intelektinės nuosavybės apsaugą. Tačiau esminis skirtumas tarp atvirojo kodo programų ir nuosavybės teisėmis saugomų programų yra pats apsaugos aspektas.

Visiems prieinama programinė įranga: patentuoti galima

Patentas jo savininkui suteikia galimybę apriboti teisę kitiems asmenims į jo išradimą, t. y. gaminti, naudoti ar pardavinėti patentu saugomą objektą. Tuo tarpu programine įranga, o tiksliau – programiniu kodu, kuris yra platinamas pagal atvirojo kodo licenciją – gali naudotis visi.

Čia iš pirmo žvilgsnio atsiranda prieštaravimas – patentas saugo ir draudžia, o programinė įranga suteikia visuotinę prieigą. Tiesa, dažniausiai tokiu atveju programinis kodas gali būti naudojamas tiek originalioje formoje, tiek modifikuojamas be apribojimų tik išpildant tam tikros atvirojo kodo licencijos sąlygas.

Pateiksiu keletą pavyzdžių. Naudojantis programiniu kodu, platinamu pagal atvirojo kodo licenciją, yra privaloma skelbti originaliojo programinio kodo duomenis, nurodant pirminį savininką ir panašią informaciją. Taip pat gali būti reikalaujama, kad bet kokia kompiuterinė programa, kurios pagrindą (arba dalį) sudaro originalus arba modifikuotas kompiuterinis kodas, saugomas atvirojo kodo licencija, būtų laisvai prieinama ir tolimesniems vartotojams (pvz., pagal GNU laisvosios dokumentacijos licenciją, angl. Gnu Publick License (GPL)).

Taigi, originalaus programinio kodo autorius licencijuoja savo kodą bet kam kopijuoti, platinti arba jo pagrindu kurti kompiuterines programas. Su sąlyga, kad tokia programinė įranga arba tokio modifikuoto kodo pagrindu sukurta programinė įranga bus prieinama pagal tam tikrą atvirojo programinio kodo licenciją (pvz., LINUX operacinė sistema yra platinama GPL pagrindu).

Vertinant iš antro žvilgsnio – nors tokio programinio kodo pagrindu veikianti programinė įranga yra laisvai prieinama, tai nereiškia, kad negali būti išduotas patentas būdui, kurio požymiai yra apibrėžiami tokios programinės įrangos ir jos valdomos įrangos veikimu.

Patentas saugo, gina arba užtikrina pelną

Nors atvirojo kodo programinė įranga yra (privalomai) laisvai prieinama visiems, jos autorius (arba tolimesnės programinės įrangos autorius) gali turėti patentą. Patentas saugotų būdą, susijusį su tokia programine įranga. Kitaip tariant, suteiktų teisę riboti kitų asmenų priėjimą prie tokios programinės įrangos.

Būtent GPL numato, kad bet koks patentas, kurio objektas apima programinį kodą arba jo modifikuotą versiją, saugomą GPL, yra privalomai licencijuojamas visiems. Nežiūrint to, gali būti kelios priežastys, dėl kurių tokio programinio kodo autorius siektų gauti patentinę apsaugą.

Viena iš priežasčių yra tai, jog ateityje yra numatyta tokiai programinei įrangai taikyti tik patento apsaugą ir iš jos gauti pelną. Antra, tokio programinio kodo autorius gali pareikšti teises pagal patentą tiems, kurie naudojasi jo programiniu kodu, tačiau nesilaiko GPL sąlygų. Trečia, patentas gali būti naudojamas kaip gynybinė arba puolimo priemonė prieš tuos, kurie pažeidžia patento teises, tačiau nesinaudoja GPL programine įranga. Ketvirta, autorius planuoja išleisti mokamą kompiuterinę programą.

Kaip pavyzdys gali būti konkurentų programinės įrangos gaminys, kuris apima išradimą, tačiau tuo pačiu nėra patento savininko programinio kodo modifikuota ar originali versija. Taip pat tokio patento savininkas galėtų reikšti pretenzijas dėl patento pažeidimo konkurentui, kuris pats yra išleidęs programinę įrangą ir licencijavęs ją pagal GPL (tačiau tik tokiu atveju, jeigu ji nėra paremta patento savininko išradimu).

Patentas saugo ir išradimus, naudojamus kitų autorių programose

Galima ir tokia situacija, kada originalaus kodo autorius išleidžia kompiuterinę programą, platinamą pagal atvirojo kodo licenciją, kuri apima kito asmens patentu apsaugotą išradimą. Tam, kad būtų galima platinti tokią kompiuterinę programą, programinio kodo autorius privalo turėti teisę sublicencijuoti patentu saugomą išradimą.

Jeigu autorius neturi teisės sublicencijuoti, arba jeigu sublicencija reikalauja, kad būtų mokami autoriniai mokesčiai, tokios programinės įrangos kūrėjas privalo išimti patentuotos technologijos dalį iš savo produkto arba neplatinti tokio produkto. Kaip ir daugelio gaminamų bei platinamų gaminių atveju, yra labai svarbu žinoti, ar toks gaminys neapima galiojančių patentų išradimų.

Kompiuterinės programos, platinamos pagal GPL, naudotojai arba ją modifikuojantys asmenys turi (bent numanomą) licenciją naudotis patentuotais išradimais, kuriuos apima tokia kompiuterinė programa. Tačiau, jeigu programuotojas, naudodamasis GPL kompiuterine programa, sukuria savo kompiuterinę programą, kuri apima patentuotus išradimus, bet ne GPL programinį kodą, jis iš esmės (be patentų savininkų sutikimo) neturi teisės naudotis tokiais išradimais savo produkte.

Pastaraisiais metais daugėja programuotojų, pasisakančių už laisvai platinamus kompiuterinius programinius gaminius. Tačiau noras suteikti teisę visiems gali pasibaigti kitų asmenų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais.

Susijusios naujienos

Dirbtinis intelektas – tai reiškinys, kurį galima būtų susieti ir su antikos mitologija, ir pasakų vaikams herojais. Šiam reiškiniui priskiriama visa, kas nėra gyva ir neturi galimybės savarankiškai pažinti priežasties ir pasekmės…

Facebook grupėje, vienijančioje konkretaus produkto gerbėjus, kilo diskusija, dėl patento ir dizaino terminologijos. Produkto pardavėjai paskelbė, jog jų gaminys yra patentuotas, tačiau, kaip įrodymą, pateikė dizaino registracijos…

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.