Naujienos

Kaip dirbtinio intelekto (ne)patentavimas Lietuvoje atspindi pasaulines tendencijas

Dirbtinis intelektas – tai reiškinys, kurį galima būtų susieti ir su antikos mitologija, ir pasakų vaikams herojais. Šiam reiškiniui priskiriama visa, kas nėra gyva ir neturi galimybės savarankiškai pažinti priežasties ir pasekmės ryšio  (kaip žmogus), tačiau gali atlikti žmogiškojo intelekto reikalaujančias užduotis.

Daugelis šiuolaikinių inovacijų pasitelkia DI vystymą. Tai patvirtina pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO/WIPO) ataskaita apie technologijų vystymosi tendencijas. Ši organizacija teigia, kad inovacijų vystymas pasitelkiant DI gali būti pamatuotas patentų paraiškomis ir išduotais patentais. Tai savo ruožtu leidžia spręsti apie kitų sričių, kuriose yra naudojamas DI, vystymąsi ir ekonominį potencialą.

Dirbtinis intelektas vystomas virš 60 metų

Dirbtinio intelekto (DI) terminą pirmą kartą panaudojo John McCarthy dar 1956 metais pirmoje šiai sričiai skirtoje konferencijoje. Nuo to laiko bandymai perkelti žmogaus smegenų funkcijas į biologine prasme negyvus objektus gan smarkiai pasistūmėjo į priekį. Šiandien jau priėjome tokį etapą, kuriame Europos Sąjungos valstybės narės, įskaitant ir Lietuvą, mėgina bent jau gairėmis nustatyti kryptis, kuriomis turėtų būti reglamentuotas DI.

Per šešis dešimtmečius nuo pirmosios DI temai skirtos konferencijos 1956 metais iki minėtai ataskaitai naudotų duomenų rinkimo 2018 metais visame pasaulyje buvo užregistruota daugiau negu 340 tūkst. su DI susijusių patentų paraiškų ir daugiau nei 1,6 mln.  mokslinių straipsnių.

Su statistiniais duomenimis nepasiginčysi: pagrindiniai žaidėjai DI vystymo srityje yra privačios įmonės, tik nedidelė dalis patentų autorių apima universitetus ar viešas tyrimų organizacijas.  Nenuostabu, kad tokie milžinai kaip IBM ar „Microsoft“ turi didžiausius su įvairiais DI aspektais susijusių patentų portfelius.

Dirbtinio intelekto plėtroje pirmauja JAV ir Kinija

Autonominiai automobiliai ir robotika yra pagrindinės DI vystymo kryptys, kuriose taikomos automatizuotos vaizdo atpažinimo ir įrenginių valdymo technologijos. Be transporto aktyviai patentuojamos telekomunikacijų (tinklai), gyvybės ir medicinos mokslų (robotizuota chirurgija, vaistų personalizavimas), asmeninių prietaisų (kompiuteriniai prietaisai) inovacijos.

Privačių DI vystymo iniciatyvų kontekste pirmauja JAV, o kokia šalis pirmauja pagal DI vystančių universitetų ir panašių organizacijų skaičių? Turėtume suklusti – Kinijos mokslinė bendruomenė yra aktyviausia DI vystymo srityje tiek vertinant patentų paraiškų, tiek mokslinių publikacijų skaičių. Po JAV ir Kinijos seka Japonija, Korėja, Vokietija, Australija, Kanada, Taivanas, Didžioji Britanija, Rusija ir Brazilija. Akivaizdu, kad šiose šalyse ir privatus verslas, ir valstybė investuoja į DI plėtrą.

Lietuvos vardas neįtrauktas į pasaulinę DI vystymo ataskaitą

Deja, statistika yra negailestinga, ir Lietuvos vardas nėra minimas nei viename iš 158 PINO ataskaitos puslapių. Nežiūrint to, viešoje erdvėje galima rasti ir vilties teikiančių pranešimų – pavyzdžiui, šių metų kovo 1 d. pristatyta Lietuvos Nacionalinė dirbtinio intelekto strategija.

Joje paminėta, kad tiek pagrindiniai Lietuvos universitetai, tiek 39 Lietuvos įmonės dirba su DI susijusioje mokslinių tyrimų ir plėtros srityje. Šiuo metu Lietuvoje yra tik šiek tiek daugiau nei 15 kompanijų ir 3 startuoliai, kurie naudojasi dirbtiniu intelektu, kuriant naujus produktus. Robotika, kompiuterinė rega, žaidimų kūrimas, duomenų gavyba (Data mining), gilusis mokymasis (Deep learning), natūralios kalbos apdorojimas (Natural Language processing) yra pagrindinės DI vystymo sritys Lietuvoje.

Realių duomenų apie DI patentavimą Lietuvoje nėra

Visgi lietuviškoje ataskaitoje nėra jokių duomenų apie patentus, kurie atskleistų realų vystomų inovacijų svorį. Bandydamas rasti daugiau duomenų apie Lietuvoje vystomų DI projektų patentavimą ir apsaugą, atlikau paiešką Lietuvos Valstybinio patentų biuro (VPB) ir kitose atvirose patentų duomenų bazėse.  Paieškai pasitelkiau minėtoje nacionalinėje DI strategijoje nurodytų įmonių pavadinimus, tarptautinės patentų klasifikacijos (IPC) ir kooperacinės patentų klasifikacijos (CPC) klases.

Paieškos rezultatai nebuvo netikėti. Gal ir ne veltui nacionalinėje DI strategijoje nėra minimas DI vystymosi ir taikymo lygis pagal pasaulines DI tendencijas gan tiksliai nusakančią patentinę literatūrą.

Kol kas nepavyko rasti patentų paraiškų ar išduotų ir galiojančių patentų, kurie būtų susiję su Lietuvos jurisdikcija. Tad sunku susidaryti realų DI vystymosi krypties Lietuvoje vaizdą, įvertinti stipriąsias ir silpnąsias su šia technologija susijusias vietas įvairių pramonės šakų atžvilgiu.

Ar tai reiškia, kad yra permažai investuojama į teisingas technologijas, komandų kūrimą, skaitmeninių technologijų panaudojimo strategijų vystymą ir taikymą? Ar nėra praleidžiama proga išnaudoti  galimybes tokiuose sektoriuose kaip žemdirbystė, sveikatos apsauga, gamyba ir kitur, kur DI panaudojimas galbūt dar net nėra planuojamas? Ar (ne)patentavimas Lietuvoje atspindi pasaulinę dirbtinio intelekto vystymosi tendenciją? Deja, turimi duomenys kelia tik naujus klausimus, į kuriuos atsakymų sulauksime tik po kurio laiko.

Susijusios naujienos

Facebook grupėje, vienijančioje konkretaus produkto gerbėjus, kilo diskusija, dėl patento ir dizaino terminologijos. Produkto pardavėjai paskelbė, jog jų gaminys yra patentuotas, tačiau, kaip įrodymą, pateikė dizaino registracijos…

2019 m. birželio 12 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) byloje C-705/17 pasisakė dėl nesaugomo elemento vertinimo, nagrinėjant prekių ženklų panašumo ginčus.

Primintina, jog Europos Sąjungos šalių narių nuostatos dėl…

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.