Naujienos

Kaip darbdaviui sudaryti saugias ir darbuotojo sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas per karantiną

Nacionaliniai įstatymai skelbia, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.

Dėl koronaviruso pandemijos darbdaviui gali iškilti sunkumų, užtikrinant jo darbuotojų sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Darbdavio aplinka turi būti nekenksminga ne tik jo darbuotojų, bet ir lankytojų sveikatai.

Kaip turėtų elgtis darbdavys, kad nekiltų atsakomybė už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą, kad neatsirastų pagrindo ieškiniams dėl žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju?

Sprendimai dėl darbuotojo, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui

Š. m. kovo 19 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymu Darbo kodekso 49 straipsnis papildytas 3-1 dalimi, numatančią galimybę darbdaviui ekstremalios situacijos ar karantino sąlygomis nušalinti darbuotoją, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, nemokant nušalintam darbui darbo užmokesčio.

Kaip šį veiksmą atlikti teisingai, nepažeidžiant darbuotojų teisių ir interesų?

– Įsitikinti ar darbdavio įtarimas dėl keliančios grėsmę darbuotojo sveikatos būklės yra realus;

– Užduoti darbuotojui klausimus, ar jis buvo išvykęs į „rizikos valstybę“? Ar darbuotojas kontaktavo su asmeniu, išvykusiu į „rizikos valstybę“, ar sergančiu COVID-19? Ar jis serga (nenurodant konkrečios ligos ar kitokios priežasties)? Ar jam yra pasireiškusių COVID-19 viruso simptomų? Ar yra nustatyta COVID-19 diagnozė? Pabrėžtina, kad teisė gauti minėtą informaciją nereiškia, kad darbdaviai ar kiti duomenų valdytojai gali gautą informaciją dokumentuoti ar sudaryti atitinkamas duomenų rinkmenas;

– Jei darbuotojo sveikatos būklė iš tiesų kelia grėsmę, motyvuotu raštu pasiūlyti darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu;

– Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo termino darbuotojo atsakymui į darbdavio pasiūlymą pateikti dienos raštu nušalinti darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio.

Darbai ir veiklos sritys, kuriose leidžiama dirbti, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis

Kalbant apie darbdavio pareigą nušalinti darbuotoją, atkreiptinas dėmesys, kad teisiniu požiūriu išskiriama ir kita aplinkybė, kuriai esant, darbdavys turi pareigą nušalinti darbuotoją nuo darbo. Turima omenyje darbai ir veiklos sritys, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis. Į šį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 patvirtintų darbų ar veiklos sričių sarašą patenka tokios sritys kaip visi maisto gamybos ir realizavimo technologiniai etapai, išskyrus druskos, cukraus ir spirito gamybą, sveikatos priežiūros veikla ir darbai, vaikų mokymas, auklėjimas ir paslaugos, paslaugos gyventojams, kitos veiklos sritys (visų rūšių galvijų, auginamų mėsai ar pienui, priežiūra, melžimas ir pieno tiekimas; paukščių priežiūra paukštynuose). Darbuotoją, atsisakiusį nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, arba nepasitikrinusį be labai svarbių priežasčių (liga, dalyvavimas giminaičių laidotuvėse, komandiruotė), darbdavys privalo nušalinti nuo darbo ir nemokėti jam darbo užmokesčio iki tos dienos, kol jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga, arba perkelti jį toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę. Darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą nuo tos dienos, kurią pateikia darbdaviui sveikatos patikrinimo išvadas, kad gali tęsti darbą.

Asmenims, įtariamiems, kad serga, ar susirgusiems pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis arba tapusiems šių ligų sukėlėjų nešiotojais, iki bendrosios praktikos gydytojo leidimo draudžiama tęsti nurodytame sąraše nustatytus darbus. Pavojingų ir ypač pavojingų ligų, dėl kurių asmenims draudžiama tęsti nurodytame sąraše nustatytus darbus iki bendrosios praktikos gydytojo leidimo, sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Šiuos asmenis darbdaviai savo iniciatyva, taip pat vykdydami apskričių vyriausiųjų epidemiologų sprendimus, privalo laikinai nušalinti nuo darbo arba perkelti į kitą darbą, kurį jiems leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę.

Pažeidus pareigą nušalinti darbuotoją, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę, darbdaviui, be darbo, administraciniuose ir net baudžiamuosiuose įstatymuose nustatytos atsakomybės, gali kilti ir turtinė atsakomybė – atlyginti žalą klientams arba darbuotojams, jei bus nustatyta, kad toks darbuotojas pernešė koronavirusą ar kitą užkrečiamą ligą kitiems darbuotojams ar klientams. Darbdavio pareigų ar kompetencijos darbuotojų sveikatos srityje perdavimas kitiems asmenims nepašalina darbdavio pareigos atlyginti darbuotojų ar jo lankytojų sveikatai padarytą žalą.

Darbuotojo, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų ar lankytojų sveikatai, nesutikusio dirbti nuotoliniu būdu, nušalinimas ar perkėlimas į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę, yra svarbios priemonės, užtikrinant darbuotojų ir lankytojų sveikatai nekenksmingą aplinką, tačiau ne vienintelės. Šiuo ypatingu laikotarpiu be su koronavirusu (Covid-19) susijusių teisės aktų vykdymo, darbdaviams rekomenduotina įsivertinti, ar jų įmonėse nustatyta sveikatos prevencinių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarka yra pakankama užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatą, ar ji atitinka teisės aktų reikalavimus, ar parengti visi būtini vidaus teisės aktai darbuotojų sveikatos srityje, bei atlikti kitas pareigas, kurias jam nustato teisės aktai.

Šiuo metu Seimas svarsto Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą Nr. I-1553 8,9,18,21 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Jeigu jis bus priimtas, asmenys, įtariami, kad serga, ar susirgę pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis arba tapę šių ligų sukėlėjų nešiotojai, leidimą dirbti turės gauti ne iš bendrosios praktikos, kaip dabar, o iš šeimos gydytojo.

Susijusios naujienos

Atsižvelgdama į pasaulinį kovos su COVID-19 technologijų ir produktų poreikį, JAV Patentų ir prekių ženklų tarnyba (USPTO) ketina įvesti patentų, susijusių su COVID-19 produktais ir technologijomis, ekspertizės ir patento išdavimo…

Sveikatos priežiūros paslaugos nuotoliniu būdu tapo prieinamos ir vis daugiau pacientų pradeda naudotis šia galimybe. Iškilęs iššūkis – tinkamas tapatybės nustatymas.

Ar galimas asmens identifikavimas pagal asmens kodą? Kokie…

Smagu gauti žvaigždę kaip ilgamečio darbo ir žinių įvertinimą, o kai jas gauname net tris  – jausmas nenusakomas. Mūsų komanda labai džiaugiasi ir didžiuojasi, jog ir šiais metais specializuotas ir vienas garbingiausių…

Siekdami tobulinti svetainę, pasiūlyti geresnes bei Jums pritaikytas paslaugas, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“. Nenaudosime slapukų jūsų įrenginyje, jei nesutiksite. Tačiau paaiškiname, jog jeigu nesutiksite, tam tikros svetainės funkcijos gali neveikti tinkamai arba visai neveikti. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti. Daugiau informacijos apie asmens duomenų tvarkymą, slapukus, jais renkamus asmens duomenis, Jūsų teises bei kitą su privatumu susijusią informaciją, rasite mūsų Privatumo politikoje.