Naujienos

Ekstremali padėtis dėl COVID-19: praktiniai patarimai verslui

2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 207 nuo 2020 m. kovo 16 d. 00 val. 00 min. Lietuvos Respublikoje paskelbus karantiną, verslas susidūrė su iššūkiais – vieni kaip organizuoti darbą nuotoliniu būdu, o kiti – kaip išgyventi, kaip jų vykdoma veikla iš viso uždrausta.

Šioje apžvalgoje AAA LAW ekspertai pateikia pagrindinę praktinę informaciją, į ką ekstremalios padėties sąlygomis verslas turėtų atkreipti dėmesį ir kokių veiksmų imtis.

  1. DARBO SANTYKIAI

Karantinas – pagrindas skelbti prastovas ir tai gali būti daroma be darbuotojo sutikimo. Tuo tarpu kasmetinių atostogų ar nemokamų atostogų suteikimas yra galimas tik darbuotojo prašymu, o perkėlimas į kitas pareigas ar darbo laiko normos pakeitimas – tik turint darbuotojo sutikimą, priešingu atveju galimi darbo ginčai.

Kraštutinė priemonė – darbo santykių nutraukimas darbdavio iniciatyva gali būti vykdomas vadovaujantis Darbo kodekso  57 str. nustatyta tvarka, t.y. laikantis įspėjimo terminų bei procedūrų, išmokant išeitines kompensacijas.

Prastova

Jeigu įsigaliojus karantino režimui tolesnis įmonių veiklos vykdymas yra negalimas arba itin apsunkintas, Darbo kodeksas leidžia skelbti prastovas. Prastova skelbiama, jeigu įmonė savo darbuotojams negali suteikti darbo sutartyse numatyto ar kito darbo – iš dalies ar visa apimtimi.

Pirmasis darbdavio veiksmas, įvedant prastovą ar dalinę prastovą, – sprendimo priėmimas. Sprendimą dėl prastovos darbdavys priima vienašališkai, jam nėra taikomos darbuotojų atstovų informavimo ir konsultavimosi procedūros. Paprastai jis yra įforminamas įmonės vadovo įsakymu.

Įsakymuose dėl prastovos skelbimo rekomenduotina:

  • aiškiai apibrėžti darbuotojus, kuriems jis yra taikomas. Darbuotojai, kuriems taikoma prastova, gali būti išvardijami sąraše, kuris yra pridedamas prie įsakymo;
  • nustatyti prastovos terminą. Prastovos terminas neprivalo būti apibrėžtas konkrečia data, jis gali būti susietas ir su karantino režimo pabaiga. Prastova taip pat gali būti paskelbta neterminuotai;
  • aiškiai nurodyti, kad darbuotojams į darbą prastovos metu atvykti nereikia.

Atkreipiame dėmesį, kad atskirų kategorijų darbuotojams gali būti taikomi skirtingos prastovos režimo priemonės: vieniems nustatoma dalinė prastova ir suteikiama dalis darbo krūvio, kitiems – prastova ir darbas nesuteikiamas.

Antrasis – tai  darbuotojų informavimas apie prastovą. Darbuotojai su įsakymu apie prastovą turi būti informuojami darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka: pasirašytinai, el. paštu ir pan.

Jeigu darbuotojai su dokumentais turi būti supažindinami pasirašytinai, rekomenduojame įsakymuose dėl prastovos skelbimo apsibrėžti paprastesnę tvarką, kaip jie bus informuoti apie prastovos pabaigą (pavyzdžiui, SMS žinutėmis). Darbdavys turi teisę pasirinkti jam priimtiną formą.

Įstatymas numato, kad paskelbus prastovą darbuotojui turi būti mokama dalis darbo užmokesčio, nemažesnė kaip minimalus darbo užmokestis.

Visam karantino laikotarpiui paskelbus prastovą, darbo užmokestis už prastovą būtų apskaičiuojamas taip:

  • už 1 prastovos dieną darbuotojui mokamas jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio darbo užmokestis;
  • už 2 prastovos dieną darbuotojui mokamas ⅔ jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio darbo užmokestis;
  • už 3 prastovos dieną darbuotojui mokamas ⅔ jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio darbo užmokestis;
  • už kiekvieną vėlesnę prastovos dieną darbuotojui mokamas ⅖ jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio darbo užmokestis.

Jeigu pagal šias taisykles apskaičiuotas pilnu etatu dirbančio darbuotojo darbo užmokestis už prastovą yra mažesnis už minimalų darbo užmokestį, darbuotojui už prastovą mokamas 607 EUR dydžio darbo užmokestis už prastovą.

Naujiena: Pagal 2020 m. kovo 17 d. priimtą Darbo kodekso 47 str. pakeitimą, kuris turėtų įsigalioti pasirašius Lietuvos Respublikos Prezidentui, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ar karantino paskelbus prastovą keisis darbo užmokesčio mokėjimo už darbą taisyklės.

Įsigaliojus pakeitimams, paskelbus prastovą dėl ekstremalios padėties ar karantino, darbdavys prastovos laikotarpiu:

(1) negalės reikalauti, kad darbuotojas atvyktų į darbovietę;

(2) darbuotojui privalės mokėti ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos darbo užmokestį, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma, kuris šiuo metu yra 607 eurai „ant popieriaus“ arba 437 eurai į “rankas”;

(3) turės teisę paskelbti ir dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbuotojo darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Tokiu atveju už darbo laiką mokamas darbo užmokestis, o už prastovos laiką mokama proporcingai prastovos laikui.

2020 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos Seimas taip pat patvirtino Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo ir Užimtumo įstatymo pakeitimus, numatančius darbo užmokesčio už prastovą, paskelbtą esant ekstremaliai situacijai ar karantinui, kompensavimą.

Darbdaviams, išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijoms, įstaigoms, profesinėms sąjungoms, religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, asociacijoms, prastovos metu išlaikantiems darbo vietas bus mokama subsidija darbo užmokesčiui už prastovą nuo darbuotojams priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidiją mokės Užimtumo tarnyba.

Valstybės subsidijų dydžiai:

  • 60 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai buto.
  • 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto (tuose sektoriuose, kur nustatyti Vyriausybės apribojimai ekstremalios situacijos arba karantino metu).

Subsidija bus mokama iki pasibaigs ekstremali padėtis arba karantinas.

Svarbu, kad subsidiją gavęs darbdavys 3 mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos turės  išlaikyti prastovos metus subsidijuotą darbo vietą.

Privalomas izoliavimas ir nušalinimas

Atkreipiame dėmesį, jog vadovaujantis 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 207 darbdaviai neturėtų leisti darbuotojams, kurie grįžo iš užsienio valstybių, ir atvyksta į darbą, nesilaikydami privalomos 14 dienų izoliacijos reikalavimų, dirbti iš darbo vietos. Tokiems darbuotojams turėtų būti sudaroma galimybė dirbti nuotoliniu būdų arba formina prastova arba prašoma kreiptis dėl nedarbingumo.

Šie reikalavimai netaikomi tam tikroms darbuotojų grupėms, pavyzdžiui, vairuotojams, ekipažų ir įgulų nariams, kai vykdomas komercinis ir (ar) tarptautinis krovinių vežimas, jei asmenys nepatiria COVID-19 simptomų.

Naujiena: Pagal 2020 m. kovo 17 d. Priimtą Darbo kodekso 49 str. Pakeitimą, kuris turėtų įsigalioti pasirašius Lietuvos Respublikos Prezidentui, darbdavys įgyja teisę nušalinti darbuotojus, kurių sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatai, su sąlyga kad laikomasi nustatytos žemiau nurodytos tvarkos.

Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu, nurodant tokio siūlymo priežastis, terminą ir teisinį pagrindą. Darbuotojui per vieną darbo dieną nepateikus sutikimo ar nesutikus dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo darbuotojo atsakymo į darbdavio pasiūlymą termino dienos raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio. Darbdavio sprendime nušalinti darbuotoją nuo darbo turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas.

Nušalinimo nuo darbo metu darbo užmokestis nemokamas.

Finansiniai įsipareigojimai darbuotojams

Atkreipiame dėmesį, jog darbdavys savo nuožiūra, nesant darbuotojo sutikimo, negali keisti darbo apmokėjimo sąlygų, įskaitant bet neapsiribojant su darbuotoju sutartų priedų, premijų, kitų papildomų naudų, jei dėl jų yra susitarimas su darbuotoju. Darbuotojo atsisakymas keisti darbo apmokėjimo sąlygas gali būti pagrindu nutraukti darbo sutartį Darbo kodekso 57 str. pagrindu.

  1. MOKESČIAI

Valstybinė mokesčių inspekcija, atsižvelgdama į susidariusią situaciją dėl COVID-19 koreguoja deklaravimo ir mokesčių sumokėjimo terminus:

  • avansinio pelno mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo terminas nukeliamas iki kovo 30 d.;
  • gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaravimo ir sumokėjimo terminas yra nukeliamas iki liepos 1 d.

Mokesčių inspekcija taip pat primena apie galimybę vieną kartą metuose peržiūrėti ir pakeisti avansinio pelno mokesčio mokėjimo būdą, t.y. pasirinkti avansinį pelno mokestį mokėti pagal numatomus veiklos rezultatus, o ne pagal praėjusių metų veiklos rezultatus.

Taip pat primename, kad COVID-19 paveikti verslai turi galimybę kreiptis į VMI dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, prašant nukelti pelno mokesčio, PVM ir kitų VMI administruojamų mokesčių sumokėjimo terminus iki vienerių metų.

Prašymas MPS sudarymui bei kiti prašymo nagrinėjimui reikalingi dokumentai (dokumentuose turi būti nurodoma skolos suma, pageidaujamas atsiskaitymų grafikas bei priežastys, kodėl šiuo metu nėra galimybės padengti visos mokesčio sumos) priimami elektroniniu būdu per VMI portalo „Mano VMI“ sritį. Sprendimas dėl MPS sudarymo turėtų būti priimamas per 30 dienų nuo prašymo pateikimo, kiekvieną situaciją vertinant  individualiai Paskelbus teigiamą sprendimą dėl mokėjimo išdėstymo ar atidėjimo, asmuo MPS turi sudaryti per 10 darbo dienų.

Jei mokesčių mokėtojai laikinai nevykdo veiklos (nesudaro ir nevykdo jokių sandorių; nevykdo atsiskaitymų su ūkio subjektais; negauna pajamų, išskyrus mokesčių mokėtojo banko sąskaitose esamų piniginių lėšų palūkanas), jie gali būti laikinai atleidžiami nuo mokesčio deklaracijos ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo.

Naujiena: 2020 m. kovo 17 d. Priimtomis Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnio pataisomis panaikintas šiuo metu galiojantis apribojimas atidėti arba išdėstyti išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio mokestinės nepriemokos sumokėjimą – ši nepriemoka galės būti atidėta (išdėstyta) ta pačia tvarka kaip ir kitų mokesčių nepriemokos.

2020 m. kovo 18 d. VMI ir Sodra paskelbė, jog artimiausiu metu įvardins ekonominės veiklos rūšis, kurias vykdantys verslai galimai patyrė tiesioginį neigiamą poveikį ir paskelbs mokesčių mokėtojus, kuriems VMI ir Sodra taikys pagalbos priemones, t.y. jų atžvilgiu bus nevykdomas deklaruotų mokesčių (PVM, pelno, valstybinio socialinio draudimo, gyventojų mokesčio) išieškojimas, taikomas atleidimas nuo delspinigių, o pateikus prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį, bus neskaičiuojamos palūkanos. Mokesčių mokėtojų sąrašas bus paskelbtas VMI interneto svetainėje (skiltyje „Aktuali informacija verslui dėl COVID-19“).

Įmonės turėtų teikti vieną bendrą VMI ir SODRAI adresuotą prašymą, teikiant jį VMI.

Įmonės, neradusios savęs tarp mokesčių mokėtojų, kuriems teikiama pagalba, gali kreiptis į VMI, pateikdami nustatytos formos prašymą dėl pasirinktų pagalbos priemonių taikymo.

VMI, Sodra ir Muitinė netaikys išieškojimo veiksmų ir neskaičiuos delspinigių neigiamą poveikį patyrusiems mokesčių mokėtojams, nuo tų mokesčių, kurių sumokėjimo terminas yra po šių metų kovo 16 d. (nuo karantino paskelbimo), išskyrus muitus. Šis principas galios iki tol, kol šalyje bus atšaukta ekstremalioji situacija.

PRISIIMTŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ VYKDYMAS.

Šiuo laikotarpiu nereta įmonė susidurs su sunkumais vykdant prisiimtus įsipareigojimus, ir ypač įsipareigojimus, prisiimtus kredito, lizingo, finansinės nuomos, nekilnojamojo turto nuomos sutartimis.

Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tiek finansinių, tiek nefinansinių, netinkamas vykdymas gali baigtis netesybų, tokių kaip baudos, delspinigiai, taikymu ir(arba) sutarčių nutraukimu prieš terminą dėl esminio pažeidimo, kas gali lemti ženklius finansinius nuostolius ar netgi įmonės nemokumą.

Kad išvengti tokiu situacijų šiuo sunkiu verslui laikotarpiu, įmonės, kurių veikla dėl COVID-19 susiduria su finansiniais sunkumais, turėtų:

  • peržiūrėti prisiimtus įsipareigojimus ir įvertinti galimybes juos vykdyti laiku ir tinkamai. Įvertinami turėtų būti tiek finansiniai, tiek nefinansiniai įsipareigojimai (pvz. finansinių rodiklių laikymasis, suteikto užstato vertė ir pan.);
  • nesant galimybės vykdyti įsipareigojimus apie tai kuo įmanoma skubiau informuoti kitą sutarties šalį, prašant arba keisti sutarties sąlygas, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.204 str. nuostatomis arba prašyti atleisti nuo atsakomybės dėl force majeure (nenugalimos jėgos aplinkybių);
  • įvertinant įmonės finansinę situaciją bei galimą nemokumą, inicijuoti restruktūrizavimo procesą.

Prašymas keisti sutarties sąlygas

Civilinio kodekso 6.204 str. nurodyta galimybe prašyti sutarties pakeitimo galima tais atvejais, jei dėl aplinkybių pasikeitimo iš esmės pasikeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, ir jeigu:

  • tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo;
  • tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti;
  • tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti;
  • nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.

Taigi, vadovaujantis minėtu straipsniu galima prašyti atleisti nuo netesybų, išdėstyti ar atidėti mokėjimus, keisti prekių ar paslaugų kainą ar pakeisti kitas nefinansines sutarties sąlygas (pvz. nustatytus finansinius rodiklius, sutarties užtikrinimo priemonių vertes ir pan.), kurių, dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, nukentėjusi šalis negali įvykdyti.

Atkreipiame dėmesį, jog toks prašymas turėtų būti pateikiamas nedelsiant po sužinojimo apie negalimumą vykdyti įsipareigojimus. Uždelsimas pateikti prašymą gali būti pagrindu laikyti, kad pasikeitusių aplinkybių rizika tenka uždelsusiai šaliai.

Taip pat svarbu prisiminti, jog kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą, kuris gali nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas, pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.

Force majeure

Aukščiau minėtu Vyriausybės nutarimu įvesti tam tikros ūkinės – komercinės veiklos draudimai arba ribojimai ir nustatomi kiti suvaržymai, dėl kurių įmonių veikla sutrikdoma, gali būti pripažįstami force majeure sąlyga. Tačiau vien tokių draudimų ar suvaržymų faktas nėra pagrindas absoliučiai kiekvieną Lietuvos Respublikoje veikiančią įmonę atleisti nuo atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą, ir juolab nėra pagrindas nutraukti prisiimtų įsipareigojimų vykdymą iš viso. Maža to, atleidimas nuo atsakomybės force mjeure pagrindu vertinamas kiekvienos individualios sutarties atžvilgiu, o ne absoliučiai visų sutarčių atžvilgiu – kiekvieną atvejį reiktų vertinti individualiai.

Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.212 str. šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.

Pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos force majeure (nenugalima jėga) aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga. Nenugalima jėga (force majeure ) taip pat nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.

Force majeure sąlyga kiekvienos sutarties atžvilgiu gali būti aiškinama skirtingai, t.y. ar ši sąlyga ir jos taikymas aptartas sutartyje individualiai, ar aiškintina pagal Civilinio kodekso 6.212 str.

Pagal Civilinio kodekso 6.212 str. asmenys gali būti atleidžiami nuo atsakomybės už sutartinių prievolių neįvykdymą, t.y. atleidžiami nuo delspinigių, baudų ar kitų sutartyje nustatytų sankcijų, ir tik tada, jeigu tai įvyko dėl 1996 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 840 nurodytų aplinkybių, tuo tarpu sutartyse, ypač, jei jos sudarytos su užsienio kontrahentais, aplinkybių sąrašas, kurioms esant šalis gali būti atleidžiama nuo atsakomybės, dažnai yra platesnis, o taip pat dažnai numatoma galimybė bet kuriai iš sutarties šalių nutraukti sutartį, force majeure aplinkybėms užsitęsus ilgesnį terminą.

Atkreiptinas dėmesys, kad  CK 6.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai jos negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos, už kurią skolininkas neatsako. Be to, CK 6.256 str. 4 dalis numato, nuostatą, kad sutartinės prievolės neįvykdžiusi įmonė (verslininkas)  atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, tačiau ta pati nuostata nėra imperatyvi ir leidžia sutartyje susitarti kitaip. Taigi, konkrečiu atveju svarbu, ar šalis sutartyje neprisiėmė nenugalimos jėgos aplinkybės rizikos ar nesusitarė dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, kaip sutartinę atsakomybę šalinančios aplinkybės, kitaip nei nustatyta įstatymo.

Pažymas dėl force majeure aplinkybių išduoda regioniniai Pramonės prekybos bei amatų rūmai. Pažyma yra skirta individualiems sutartiniams santykiams.

Atkreipiame dėmesį, jog pažyma apie force majeure nėra besąlyginis pagrindas atleisti nuo atsakomybės – jei tarp šalių kiltų ginčas, pažyma apie force majeure būtų vienas iš įrodymų procese.

Restruktūrizavimas

Nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojęs naujasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymas su nemokumo problema susidūrusioms įmonėms sudaro didesnes galimybes restruktūrizuotis, tokiu būdu išaugant verslo tęstinumą, tiek sukurtas darbo vietas.

Restruktūrizavimo byla gali būti keliama, jeigu asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius 3 mėnesius, tačiau vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje, ir nėra likviduojamas dėl bankroto. Taigi, net nemokiam asmeniui suteikiama galimybė restruktūrizuotis, jeigu jis realiai vykdo veiklą, kuri gali leisti vykdyti prievoles ateityje.

Kad restruktūrizavimo procesas būtų sėkmingas, mokumo problemas patirianti įmonė turėtų nevengti bendrauti su kreditoriais bei restruktūrizavimo procesą inicijuoti kaip įmanoma greičiau po sužinojimo apie mokumo problemas.

  1. ASMENS DUOMENYS

Vadovaujantis Valstybinės asmens duomenų inspekcijos rekomendacijomis, darbdavys ar kitas duomenų tvarkytojas tikslu įvertinti papildomų saugumo priemonių reikalingumą (pavyzdžiui nuotolinio darbo įvedimą, karantino nustatymą, nušalinimą nuo darbo pagal naujausią Darbo kodekso 49 str. pakeitimą) turi teisę, laikydamasis Bendrojo asmens duomenų reglamento (BDAR) reikalavimų, teirautis darbuotojų, lankytojų, mokinių:

  • Ar asmuo buvo išvykęs į „rizikos valstybę“;
  • Ar asmuo kontaktavo su asmeniu, išvykusiu į „rizikos valstybę“, ar sergančiu COVID-19;
  • Ar asmuo yra namuose dėl karantino (nenurodant priežasties) ir karantino laikotarpis;
  • Ar asmuo serga (nenurodant konkrečios ligos ar kitokios priežasties).

Atkreiptinas dėmesys, kad apie duomenų subjektus surinkta konkreti informacija negali būti dokumentuojama ar kitaip saugoma, negali būti reikalaujama medicininių pažymų, darbuotojų ar lankytojų temperatūros rodmenų ar panašių dokumentų rinkimo.

Darbdaviai ir kiti duomenų valdytojai turėtų imtis aktyvių veiksmų, informuojant duomenų subjektus apie simptomus, galimas rizikas, jų valdymo būdus, taikytinas priemones, galimybes dirbti nuotoliniu būdu, darbuotojų pareigą informuoti apie pasireiškusius COVID-19 ar panašius simptomus ir kt., tačiau visais atvejais tai turi būti daroma taip, kad neatskleisti duomenų subjektą identifikuojančių duomenų.

Bet kokie darbdavių ar kitų duomenų valdytojų tvarkomi asmens duomenys valstybės institucijoms visuomenės sveikatos užtikrinimo tikslu turi būti teikiami laikantis BDAR reikalavimų.

Darbdaviai, laikydamiesi BDAR reikalavimų gali tvarkyti tokius su darbuotoju susijusius asmens duomenis kaip darbo nuotoliniu būdu pasirinkimo faktas ir kiti darbuotojo darbui taikomi apribojimai.

  1. INTELEKTINĖ NUOSAVYBĖ

Europos patentų tarnyba (EPO) ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės taryba (ESINT), atsižvelgdamos į COVID-19 sukeltus padarinius pratęsė terminus veiksmams, susijusiems su intelektinės nuosavybės objektų (EPO – patentų, ESINT – prekių ženklų ir dizaino) apsauga, atlikti, kas leis įmonėms išvengti intelektinės nuosavybės objektų praradimo praleidus naikinamuosius terminus.

  • EPO terminus, kurie baigiasi kovo 15 d. ar po jos pratęsia iki balandžio 17 d.
  • ESINT visus terminus, kurie baigiasi laikotarpiu nuo kovo 9 iki balandžio 30 d. pratęsia iki gegužės 1 d.

 

Turite klausimų – AAA Law ekspertai pasiruošę Jums padėti.

Advokatų profesinė bendrija AAA Law

Tel. 8 5 252 6676,

El. p. info@aaalaw.eu

Giedrė Domkutė, vadovaujanti partnerė, g.domkute@aaalaw.eu

Justina Nikė, advokatė, j.nike@aaalaw.eu

Edvardas Steckis, advokatas, e.steckis@aaalaw.eu

Apie autorių:

Susijusios naujienos

Inovacija ir jos patentas įmonės vertei turi didžiulės įtakos, tačiau tik nedaugelis Lietuvos įmonių turi pakankamai žinių ir patirties registruojant bei saugant intelektinę nuosavybę.
AAA Law drauge su teisininko ir investuotojo…

Atsižvelgdama į pasaulinį kovos su COVID-19 technologijų ir produktų poreikį, JAV Patentų ir prekių ženklų tarnyba (USPTO) ketina įvesti patentų, susijusių su COVID-19 produktais ir technologijomis, ekspertizės ir patento išdavimo…

Sveikatos priežiūros paslaugos nuotoliniu būdu tapo prieinamos ir vis daugiau pacientų pradeda naudotis šia galimybe. Iškilęs iššūkis – tinkamas tapatybės nustatymas.

Ar galimas asmens identifikavimas pagal asmens kodą? Kokie…

Siekdami tobulinti svetainę, pasiūlyti geresnes bei Jums pritaikytas paslaugas, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“. Nenaudosime slapukų jūsų įrenginyje, jei nesutiksite. Tačiau paaiškiname, jog jeigu nesutiksite, tam tikros svetainės funkcijos gali neveikti tinkamai arba visai neveikti. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti. Daugiau informacijos apie asmens duomenų tvarkymą, slapukus, jais renkamus asmens duomenis, Jūsų teises bei kitą su privatumu susijusią informaciją, rasite mūsų Privatumo politikoje.