Naujienos

Dirbtinis intelektas – nuosavybė ar savininkas?

Sparčiai besivystančios komunikacijų technologijos ir vis auganti skaičiuojamoji kompiuterių galia sudarė sąlygas didelių duomenų kiekių kaupimui ir dalinimuisi. Tai savo ruožtu atvėrė kelią daugybei naujų technologijų sričių, kuriose šiandien intensyviai vystomas dirbtinis intelektas. Nuo pirmojo sąvokos „dirbtinis intelektas“ panaudojimo 1956 metais, šia tema jau galime rasti virš 1.6 milijonų publikacijų ir daugiau kaip 340 000 su dirbtiniu intelektu susijusių išradimų patentų paraiškų 1.

Kai kalbame apie išradimus, kartu kalbame apie išradėją, kuris gali būti ir savininkas, arba išradėją ir savininką, kuriam visas teises yra perdavęs išradėjas. Išradėjo nurodymas yra privalomas daugelyje jurisdikcijų. Pavyzdžiui, JAV išduotame patente Nr. US 8,126,832 B2, savininkas yra „Cognitive Code Corp“: išradėjas – fizinis asmuo, yra visas teises perdavęs minėtai įmonei.

Išradimas – dirbtinio intelekto sistema ir būdas skirti interpretuoti vartotojo įvestį ir generuoti atsaką vartotojui. Įvestis paverčiama sąvokų masyvu, kurios yra lyginamos su tarpusavyje susijusių sąvokų duomenų baze. Atsakymas generuojamas remiantis duomenų bazės sąvokomis ir jų santykiu su įvesties masyvo sąvokomis. Sistema ir būdas gali būti įdiegti daugelyje elektroninių ar kompiuterinių prietaisų tam, kad sąveikautų su žmonėmis ar kompiuterinėmis sistemomis. Žinoma, išradimo detalus aprašymas yra žymiai informatyvesnis, tačiau šis pavyzdys iliustruoja žmogaus sugalvotą objektą, kuris tapo intelektine nuosavybe. Vis tik, kam priklauso išradimas, kai jo autorius kažkada pats buvo tik abstrakčia idėja?

Šiais metais Europos patentų tarnyba (EPO) atmetė patentų paraiškas Nr. EP18275174.3 2 ir EP18275163.6 3 dėl to, kad jose tinkamai nebuvo nurodytas išradėjas. Vienos paraiškos (EP18275163.6) atveju, išradimas yra maisto konteineris, kurį lengvai gali sugriebti robotas. Kitoje paraiškoje (EP18275174.3) buvo aprašytas prietaisas ir būdas, skirtas pritraukti sustiprintam dėmesiui. Kiekvienos paraiškos atveju, EPO tarnybos registre galima rasti prašymo išduoti patentą formą, kurioje nurodytas tik savininkas, fizinis asmuo dr. Stephen L. Thaler. Po EPO prašymo pašalinti trūkumą nurodant išradėją, p. Thaler kaip išradėją nurodė dirbtinio intelekto pagrindu veikiantį „kūrybingą prietaisą“ pavadinimu DABUS (trumpinys angl. k. „device for the autonomous bootstrapping of unified sentience“).

Savininkas abiejų paraiškų atžvilgiu pateikė paaiškinimą, kodėl DABUS gali ir turi būti laikomas išradėju. Pasak jo, kūrybingas prietaisas pasižymi dirbtiniu intelektu, turinčiu pirmą dirbtinį neuroninį tinklą, kuris yra sudarytas iš eilės smulkesnių neuroninių tinklų. Pirmasis dirbtinis neuroninis tinklas buvo apmokytas iš įvairias sritis apimančių duomenų bazių. Šis neuroninis tinklas generuoja naujoviškas idėjas. Tuo tarpu antras neuroninis tinklas atlieka kritiko vaidmenį ir stebi pirmąjį neuroninį tinklą, jo generuojamas idėjas ir, lygindamas su jau žinomais duomenimis, nusprendžia, ar tos idėjos yra iš tiesų naujoviškos. Taigi iš esmės procesas apima įprastinio išradėjo darbo metodologiją: remiantis tuo, kas yra žinoma, sugalvoti tai, kas nėra žinoma, ir kritiškai bei objektyviai įvertinti, ar tai tikrai nėra žinoma.

EPO atsakymas (preliminari nuomonė) dėl DABUS kaip išradėjo nurodymo buvo paremtas Europos patentų konvencija. Konvencija vienareikšmiškai įtvirtina pareigą nurodyti išradėjo pavardę, vardą ir pilną adresą. Reikalavimas nurodyti išradėją yra vienas iš esminių, kadangi teisė į patentą priklauso išradėjui arba jo teisių perėmėjui ir jis, išradėjas, turi moralinę teisę būti pripažintas išradėju. Visą EPO atsakymą galima sutrumpinti į vieną teiginį – išradėjas gali būti tik fizinis asmuo (žmogus), kadangi tik fizinis asmuo turi ir moralę, ir teisę į nuosavybę. DABUS nebuvo pripažintas išradėju nes nėra žmogus, o tik nuosavybės objektas. Tačiau tiek EPO atsakymas, tiek ir atsakymo pagrindas EPK nekalba apie išradimo atsiradimo esmę – „kūrybingą“ problemos sprendimą, kuomet, remiantis turimomis žiniomis, yra sugeneruojama nauja ir neakivaizdi idėja.

Kuo ši situacija skiriasi nuo žmogaus sukurto įrankio (kompiuterinės programos pagrindu)  tam, kad išspręstų žmogui kilusią problemą? Tuo, kad DABUS nebuvo nurodyta išspręsti kažkokią konkrečia problemą, DABUS nebuvo apmokytas naudojant tik specifinius duomenis, kurie būtų reikšmingi nurodytiems išradimams. Be to, naujoviškumą identifikavo pats įrenginys, be žmogaus pagalbos.

Dr. Stephen L. Thaler pateiktame aiškinamajame rašte EPO labai taikliai pastebėta, kad šiuo metu fiziniai asmenys priskiria sau išradėjų nuopelnus netgi tuo atveju, kai išradimas yra pilnai sugeneruojamas autonominėmis mašinomis (žmonės neatlieka išradėjų funkcijų). Taigi, žmogus neturi moralinės teisės į išradimą. Neteisybė kyla ne dėl to, kad išradėjai nepriskiria nuopelnų įrenginiui, kaip išradėjui, bet kitų žmonių – išradėjų atžvilgiu, kurie iš tikrųjų išranda dėka savo protinių pastangų.

Akivaizdu, kad norint dirbtinio intelekto sistemas laikyti išradėjais, gali tekti ne tik pripažinti, kad išradėju gali būti ne tik fizinis asmuo, kaip numatyta patentų įstatymuose, bet ir pripažinti kompiuterius juridiniais asmenimis.

Minėtų išradimų paraiškas, iš esmės dėl tos pačios priežasties, taip pat atmetė ir JAV patentų ir prekių ženklų tarnyba (USPTO), ir Didžiosios Britanijos intelektinės nuosavybės tarnyba (UKIPO). Visose jurisdikcijose, įskaitant Izraelį, Vokietiją, Japoniją ir Indiją, patentavimo procedūros dar nėra pabaigtos (arba vyksta ekspertizė, arba nagrinėjamos apeliacijos dėl patentų tarnybų sprendimų atmesti paraiškas) 4.

Apie autorių:

Susijusios naujienos

Dienraščio lrytas straipsnyje AAA Law advokatas Edvardas Steckis komentuoja vilnietei įvykusią situaciją prie bankomato bei pataria, kaip reikėtų elgtis esant neteisingai apkaltintam/-ai:

„Svarbu nustatyti, kuris asmuo įvykdė vagystę…

Džiaugiamės galėdami pasidalinti naujienomis, kad prie AAA Law komandos prisijungė advokatas Dr. Mantas Rimkevičius. Mantas yra sukaupęs didesnę nei 10 metų teisinio darbo patirtį intelektinės nuosavybės, informacinių technologijų,…

LR Valstybinis patentų biuras (toliau – VPB), du kartus per mėnesį (kiekvieno mėnesio 10 ir 25 dienomis), skelbia Lietuvos patentų ir patentinių paraiškų informaciją internetu prieinamoje VPB duomenų bazėje. VPB taip pat skelbia…

Siekdami tobulinti svetainę, pasiūlyti geresnes bei Jums pritaikytas paslaugas, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“. Nenaudosime slapukų jūsų įrenginyje, jei nesutiksite. Tačiau paaiškiname, jog jeigu nesutiksite, tam tikros svetainės funkcijos gali neveikti tinkamai arba visai neveikti. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti. Daugiau informacijos apie asmens duomenų tvarkymą, slapukus, jais renkamus asmens duomenis, Jūsų teises bei kitą su privatumu susijusią informaciją, rasite mūsų Privatumo politikoje.