Naujienos

AKTUALU: įstatymas dėl asmenvardžių su q, x ar w raidėmis dar neįsigaliojo, tačiau prašymas dėl jo teisėtumo – jau Konstituciniame Teisme

Po ilgų svarstymų Seime visgi pritarta Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pakeitimams. Patvirtintas ir jau Lietuvos Respublikos Prezidento pasirašytas įstatymo projektas numato platesnę asmenų, siekiančių oficialiai naudoti autentiškus vardus ir pavardes, apsaugą.

Pagal priimtą įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė oficialiuose Lietuvos Respublikos išduodamuose dokumentuose rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau asmenys, turintys ne lietuvių tautybę, galės teikti prašymus dėl vardo ir pavardės rašymo lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).

Įsigaliojus šiam pakeitimui, asmenys galės prašyti dokumentuose rašyti tokius vardus kaip, pavyzdžiui, Pawel ar Alexandra.

Įstatymas numato galimybę asmenvardžius nurašyti ar perrašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų) tik tada, jeigu:

– asmuo, jo tėvai, seneliai, proseneliai ar kiti protėviai turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;

– asmuo vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;

– asmuo pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę;

– asmens tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis.

Pakeitimus paskatino ir pralaimėtos bylos teismuose

Vienu iš argumentų, lėmusių pakeitimų priėmimą, buvo vis gausesnė Lietuvos teismų praktika, kurioje teismai įpareigodavo atitinkamas institucijas civilinės būklės aktų įrašuose įrašyti asmenvardžius su q, x ar w raidėmis arba užrašyti tėvų pasirinktą asmenvardį, nors jis formaliai ir neatitinka lietuvių kalbos taisyklių.

Prie šios teismų praktikos formavimo sėkmingai yra prisidėjusi ir AAA Law advokatų kontora. Dar 2019 metais Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino lietuvių kilmės tėvams teisę registruoti vaiko vardą, kurio sandara formaliai neatitinka lietuvių kalbos taisyklių (sudaryta su junginiu „ey“, vietoje lietuvių kalboje vartotino dvibalsio „ei“).

Argumentai dėl asmens teisės į vardą, kaip vieno iš asmens identiteto ir privataus gyvenimo gerbimo elementų, taip pat realūs pareiškėjų pateikti pavyzdžiai, kuomet sulietuvinta vardo rašyba sukelia nepatogumų kasdienybėje, įtikino teismą įpareigoti instituciją registruoti norimą, gyvenimo aktualijas atitinkantį vaiko vardą.

Šiuo sprendimu buvo praplėstas supratimas apie asmens teisę į vardą bei padidinta institucijoms tenkanti įrodinėjimo pareiga. Teismas aptariamoje byloje išaiškino, jog institucija, atmetanti panašų prašymą, privalo objektyviai ir konkrečiai pagrįsti, kaip atitinkamo vardo naudojimas neigiamai įtakotų lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos statusą arba kaip sukeltų didelių nepatogumų valstybinių institucijų veikloje.

Priimti įstatymo pakeitimai, kurių įsigaliojimas numatytas nuo 2022-05-01, bus taikomi ne tik asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų atžvilgiu, tačiau ir kituose oficialiuose Lietuvos Respublikos išduodamuose dokumentuose, taip pat civilinės būklės aktų įrašuose. Taigi, pokyčiai apims ir teisės vairuoti pažymėjimus ar gimimo akto įrašą liudijančius išrašus bei kitus oficialius dokumentus.

Tema buvo nagrinėta ir Konstituciniame, ir Europos Sąjungos Teisingumo Teisme

Įdomu tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas dar 2009 metais yra nagrinėjęs klausimą dėl asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose nelietuviškais rašmenimis, išlaikant originalią rašybą.

2009-11-06 sprendimu byloje Nr. 14/98 patvirtinta, kad su Konstitucijos nuostatomis yra suderinamas asmens vardo ir pavardės įrašymas lietuviškais ir kartu nelietuviškais rašmenimis Lietuvos Respublikos pase, tačiau toks nelietuviškų duomenų įrašymas kituose paso skyriuose, pasak sprendimo, neturėtų būti prilyginamas įrašui apie asmens tapatybę valstybine, t. y. lietuvių kalba.

2014-02-27 Konstitucinio teismo sprendimu byloje Nr. 14/98 taip pat išaiškinta, kad yra galimos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės, kai jas keisti siūlo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų -sudaryta valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos išsaugojimu.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas šiuo klausimu laikosi pozicijos, kad Europos Sąjungos (ES) teisės aktai nedraudžia kompetentingoms valstybės narės valdžios institucijoms vadovautis nacionalinės teisės aktais, numatančiais vardų ir pavardžių rašymą tik laikantis valstybinės kalbos rašybos taisyklių.

Visgi, atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardą ir pavardę ar pripažinti asmenvardžius, kai pastarieji įgyti kitoje valstybėje narėje, gali būti laikomas nepagrįstu Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 str. įtvirtintų laisvių apribojimu, jei toks atsisakymas asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (žr. pvz . ESTT 2021-05-12 sprendimą byloje C‑391/09).

Vardų ir pavardžių rašybos klausimas kelia daug diskusijų

Priimtas teisinio reguliavimo pakeitimas visuomenėje vertinamas nevienareikšmiškai.

Viena vertus, aptariamu įstatymo pakeitimu yra žengiamas visuomenės poreikius atitinkantis žingsnis užtikrinant asmenų tapatumą bei sumažinant jiems tenkančią biurokratinę naštą. Kita vertus, išlieka klausimas, ar šiuo teisinio reguliavimo pakeitimu yra išlaikoma valstybinės kalbos apsauga.

Diskusijos gali persikelti ir į Konstitucinį Teismą. Pastarojo vertinimui 2022-01-26 pateiktas, tačiau kol kas dar nepriimtas, Seimo narių grupės prašymas išnagrinėti klausimą dėl nelietuviškų rašmenų naudojimo galimumo ir šio įstatymo konstitucingumo.

Konstituciniam Teismui priėmus prašymą, tikėtina, sulauksime detalesnio išaiškinimo dėl lietuvių kalbos statuso, apsaugos apimties ir galimų išimčių, ypač – santykyje su asmenų tautiniu identitetu.

Nors Konstitucinio Teismo išvadas prognozuoti sudėtinga, tačiau neabejojame, kad pateikti išaiškinimai turės didelės reikšmės tolimesnei asmenvardžių rašybos teisminei praktikai, ES garantuojamų asmenų teisių ir laisvių įgyvendinimui Lietuvoje.

Susijusios naujienos

Po pakartotinės ekspertizės Valstybiniame patentų biure (VPB) buvo įregistruotas Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) jau ne vienerius metus naudojamas grafinis prekių ženklas „Man ne dzin“.

Šiame ginče LiJOT atstovavusi…

Primename, kad įgyvendinant Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatas nuo šių metų juridiniams asmenims taikoma prievolė Registrų centro posistemyje JANGIS pateikti informaciją apie galutinius naudos…

Gegužės 25 d. buvo minimas 4-asis Bendrojo asmens duomenų apsaugos reglamento (BDAR) gimtadienis. Kaip mums sekasi su juo gyventi? Ar prisitaikė verslas? Ar naudojasi savo teisėmis gyventojai? Kaip atrodome Europos kontekste?

Kviečiame…

Siekdami tobulinti svetainę, pasiūlyti geresnes bei Jums pritaikytas paslaugas, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“. Nenaudosime slapukų jūsų įrenginyje, jei nesutiksite. Tačiau paaiškiname, jog jeigu nesutiksite, tam tikros svetainės funkcijos gali neveikti tinkamai arba visai neveikti. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti. Daugiau informacijos apie asmens duomenų tvarkymą, slapukus, jais renkamus asmens duomenis, Jūsų teises bei kitą su privatumu susijusią informaciją, rasite mūsų Privatumo politikoje.