Juosta 5

2014 metai

2014-12-15
Kompanija „Hermon Marketing Limited“ pateikė paraišką dėl jai priklausančio prekės ženklo PLUSH APPLE tarptautinės registracijos ir apsaugos 28 prekių klasėje, o viena iš nurodytų šalių buvo ir Lietuva. Prekių ženklas tiek vizualiai, tiek fonetiškai yra panašus į kompanijos „Apple Inc.“, kurią Lietuvoje atstovauja AAA Law, prekių ženklą. Kompanijos simbolis obuolys yra gerai žinomas vartotojams. Kilo pavojus, kad vartotojai gali supainioti šiuos du prekių ženklus.

Kompanija „Hermon Marketing Limited“ pateikė paraišką dėl jai priklausančio prekės ženklo PLUSH APPLE tarptautinės registracijos ir apsaugos 28 prekių klasėje, o viena iš nurodytų šalių buvo ir Lietuva. Prekių ženklas tiek vizualiai, tiek fonetiškai yra panašus į kompanijos „Apple Inc.“, kurią Lietuvoje atstovauja AAA Law, prekių ženklą. Kompanijos simbolis obuolys yra gerai žinomas vartotojams. Kilo pavojus, kad vartotojai gali supainioti šiuos du prekių ženklus.

Kompanija „Hermon Marketing Limited“ pateikė paraišką dėl jai priklausančio prekės ženklo PLUSH APPLE tarptautinės registracijos ir apsaugos 28 prekių klasėje, o viena iš nurodytų šalių buvo ir Lietuva. Prekių ženklas tiek vizualiai, tiek fonetiškai yra panašus į kompanijos „Apple Inc.“, kurią Lietuvoje atstovauja AAA Law, prekių ženklą. Kompanijos simbolis obuolys yra gerai žinomas vartotojams. „Apple“ prekės ženklas taip pat priklauso 28 klasei.

Abu prekės ženklai vaizduoja obuolius su pasuktu į dešinę lapeliu. Nors „Hermon Marketing Limited“ prekės ženklas PLUSH APPLE naudojamas jų gaminamiems pliušiniams žaislams žymėti, o „Apple“ logotipas žymi technologinius gaminius, kilo pavojus, kad vartotojai gali supainioti šiuos du prekių ženklus.

AAA Law patentinė patikėtinė ir partnerė Aušra Pakėnienė, „Apple Inc.“ vardu, 2014 m. vasario 28 d. kreipėsi į Valstybinį patentų biurą dėl galimybės Lietuvoje nesuteikti apsaugos prekės ženklui PLUSH APPLE. Proteste buvo nurodyta, kad PLUSH APPLE registracija neatitinka LR prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų.

Valstybinis patentų biuras š.m. lapkričio 11 d. patenkino šį protestą, todėl prekės ženklui PLUSH APPLE apsauga Lietuvoje nebus suteikiama.

Plačiau
2014-12-04
Gruodžio mėnesį startavo antipiratinės akcijos projektas „Tave ką tik apvogė“, kurį iš dalies finansuoja Kultūros ministerija pagal Kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programą.

Projekto tikslas – skatinti teisėtą autorinių kūrinių naudojimą ir ugdyti pagarbą intelektinei nuosavybei.  AAA Law teisininkai prisijungė prie projekto konsultuodami projekto vykdytojus autorinių teisių klausimais.

Skaitykite mūsų advokato ir partnerio Andriaus Iškausko pirmąjį komentarą apie intelektinės nuosavybės vagis čia.

 

 

Plačiau
Img28139 edit
2014-12-02
Turite įkvepiančią ir gerai apgalvotą verslo idėją, sukaupėte reikiamą finansinę paramą ir subūrėte bendraminčių komandą, tačiau net nenorite pagalvoti apie biurokratinius labirintus, kuriuos teks įveikti steigiant savo įmonę.

Turite įkvepiančią ir gerai apgalvotą verslo idėją, sukaupėte reikiamą finansinę paramą ir subūrėte bendraminčių komandą, tačiau net nenorite pagalvoti apie biurokratinius labirintus, kuriuos teks įveikti steigiant savo įmonę.
Apie tai, kaip juose nepaklysti ir įmonę įsteigti vos per kelias dienas, konsultuoja SEB bankas kartu su patyrusiais specialistais. Vienas jų –  mūsų advokatas Andrius Iškauskas, teisinių paslaugų kontoros „AAA Law“ partneris.

Skaitykite:
https://www.seb.lt/node/7468

Plačiau
2014-11-28
2015 metų pradžioje į Vilnių planuoja atvykti Europos patentų tarnybos (angl. European Patent Office arba EPO) vadovai. Susitikimo, kurį organizuos AAA Law, tikslas yra aptarti programinės įrangos ES šalyse patentavimo įstatymus.

Vizito metu taip pat turėtų įvykti diskusija su pramonės šakų atstovais bei patentiniais patikėtiniais. EPO atstovų tikslas yra išsiaiškinti, su kokiomis problemomis susiduria verslininkai, norėdami patentuoti naujus techninius sprendimus, kokios informacijos trūksta bei kas, jų nuomone, gali būti tobulinama. 

EPO lyderių susitikimas bus vienas iš daugelio būsimų veiksmų, skirtų ES programinės įrangos patentavimo įstatymų tobulinimui. Pagal dabar veikiančius ES įstatymus galima patentuoti tik tą programinę įrangą, kuri išsprendžia techninę problemą ir pasiūlo techninį sprendimą. Tuo tarpu JAV įstatymai dėl programinės įrangos patentavimo kur kas liberalesni.

„Manau, kad šis susitikimas būtų itin naudinga patirtis tiek mūsų verslininkams, tiek patentiniams patikėtiniams. Ši tema kelia daug diskusijų: vis dėl to, turėtume programinės įrangos patentus vertinti griežčiau ar liberaliau, ar esami įstatymai užkerta kelią naujų technologijų, kuriose kaip taisyklė yra ir programinė įranga, apsaugai? Tai tik keletas klausimų, kuriuos būtina apžvelgti“, – sako AAA Law partnerė ir patentinė patikėtinė Aušra Pakėnienė.

Susitikimą ir diskusiją nuspręsta organizuoti po EPO komitetų vadovų susitikimo su Europos patentų instituto (EPI) atstovais.  

Europos patentų biuras yra pagrindinė institucija, reguliuojanti Europos patentų konvencijos įgyvendinimą ir Europos patentų išdavimą bei galiojimą. Daugiau apie EPO čia.

Europos Patentų Institutas yra tarptautinė nevyriausybinė korporacija, vienijanti Europos šalių, priklausančių Europos patentų konvencijai, patentinius patikėtinius. Aušra Pakėnienė yra A. Pakėnienė yra „Europos patentų praktikos“ komiteto (angl. The European Patent Practice Committee (EPPC)), kuris aptaria bei svarsto klausimus susijusius su Europos Patentų Konvencijos nuostatomis, narė. Daugiau apie EPI čia.

Plačiau
2014-11-14
Lietuvos vyriausiojo teismo administracijos teismo (LVAT) teisėjų kolegija paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, kuria atmestas bendrovės „Nubo.tv“ skundas dėl laikino Rusijoje kurtų televizijos kanalo „NTV Mir Lithuania“ laidų retransliavimo sustabdymo Lietuvoje. Šis LVAT sprendimas taps precedentu ir kitose šiuo metu nagrinėjamose analogiškose bylose.

Lietuvos vyriausiojo teismo administracijos teismo (LVAT) teisėjų kolegija paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, kuria atmestas bendrovės „Nubo.tv“ skundas dėl laikino Rusijoje kurtų televizijos kanalo „NTV Mir Lithuania“ laidų retransliavimo sustabdymo Lietuvoje. Šis LVAT sprendimas taps precedentu ir kitose šiuo metu nagrinėjamose analogiškose bylose.

Primename, kad sprendimą trims mėnesiams stabdyti Rusijoje kurtų televizijos programos „NTV Mir Lithuania“ laidų retransliavimą Lietuvos radijo ir televizijos komisija priėmė šių metų kovą. Komisija taip nusprendė vienbalsiai, įvertinusi kovo 11-osios išvakarėse minėtos televizijos rodytą programą „Pasmerktieji. Spąstai grupei „Alfa“. LRTK konstatavo, kad programoje buvo tyčia paskleista dezinformacija apie 1991 metų sausio 13-оsios įvykius, užgauliai neigiamas sovietų vykdytos agresijos aktas.

„Mes veikiame laikydamiesi Lietuvos Respublikos įstatymų, todėl net neabejojome savo sprendimo teisingumu. Privalome ne tik užtikrinti radijo ir televizijos programų pasirinkimo įvairovę, bet ir užkirsti kelią įstatymo pažeidimams. Negalime leisti masinėse informavimo priemonėse kurstyti nesantaikos“, ‒ teigė Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Edmundas Vaitekūnas.

2014 spalio 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje pažymima, kad sprendimą laikinai sustabdyti Rusijoje kurtų televizijos programos „NTV Mir Lithuania“ laidų retransliavimą LRTK priėmė vadovaudamasi Visuomenės informavimo įstatymo normomis. Sprendimas neskirtas konkretiems ūkio subjektams ir yra ne vienkartinio pobūdžio, bet nukreiptas į atitinkamų teisinių santykių reguliavimą ateityje bei skirtas taikyti daug kartų. Tokių teisės aktų teisėtumas gali būti vertinamas tik pagal specialiąsias, norminiams administraciniams teisės aktams tirti numatytas taisykles. Tuo tarpu privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims nesuteikta teisė prašyti teismo ištirti tokių norminių teisės aktų teisėtumą.

„Kolegijos sprendimas dar kartą užtvirtino, kad bendrovė „Nubo.tv“ neturi teisės reikalauti panaikinti komisijos sprendimo ‒ norminio teisės akto, skirto visiems Lietuvoje veikiantiems retransliuotojams, o ne kuriai nors konkrečiai bendrovei. Kadangi dėl kitų analogiškų LRTK sprendimų laikinai sustabdyti Rusijoje kurtų televizijos laidų retransliavimą į teismą kreipėsi ir kiti retransliuotojai, tikėtina, kad jų skundai irgi sulauks panašaus likimo“, ‒ komentuoja advokatas Andrius Iškauskas, teisinių paslaugų kontoros „AAA Law“ partneris.

Plačiau
2014-10-23
Investuotojas, komercinės ir intelektinės nuosavybės teisės sričių specialistas bei „AAA Law“ vyriausiasis partneris Marius Jakulis Jason šiandien „Forum One“ konferencijoje kalbėjo tema „Krizė – tai galimybė“. Kaip nepraleisti laukiančių galimybių, M. Jason atskleidė remdamasis savo asmeninio gyvenimo ir profesinio kelio pavyzdžiais.

Investuotojas, komercinės ir intelektinės nuosavybės teisės sričių specialistas bei „AAA Law“ vyriausiasis partneris Marius Jakulis Jason šiandien „Forum One“ konferencijoje kalbėjo tema „Krizė – tai galimybė“. Kaip nepraleisti laukiančių galimybių, M. Jason atskleidė remdamasis savo asmeninio gyvenimo ir profesinio kelio pavyzdžiais.

Kaip jis pasirinko teisininko karjerą? Kodėl gimęs ir augęs JAV galiausiai apsigyveno Lietuvoje? Kaip klostėsi jo karjera Lietuvoje ir kokiomis svarbiausiomis gyvenimo pamokomis jis pasidalino konferencijoje, plačiau skaitykite delfi.lt portale http://www.delfi.lt/verslas.

Plačiau
2014-10-14
Investuotojas, komercinės ir intelektinės nuosavybės teisės šakų specialistas bei „AAA Law“ vyriausiasis partneris Marius Jakulis Jason skaitys pranešimą tema „Krizė - tai galimybė“ Forum One konferencijoje, kuri vyks spalio 23-25 d. Vilniuje.

Investuotojas, komercinės ir intelektinės nuosavybės teisės šakų specialistas bei „AAA Law“ vyriausiasis partneris Marius Jakulis Jason skaitys pranešimą tema „Krizė - tai galimybė“ Forum One konferencijoje, kuri vyks spalio 23-25 d. Vilniuje.

„Krizė gali tapti galimybe atsinaujinti. Jei viskas yra gerai, mes neturime priežasčių keistis, o krizė išjudina kasdienybę ir priverčia judėti į priekį. Mes privalome sugalvoti, kaip ją išspręsti. Teisingi sprendimai, greita reakcija, sunkus darbas ir šiek tiek sėkmės gali paversti ištikusią krizę ilgai lauktu pokyčiu siekiant geresnių rezultatų tiek darbe, tiek gyvenime“, – sakė „AAA Law“ vyriausiasis partneris Marius Jakulis Jason.

Marius Jakulis Jason gimė JAV, ten tapo teisininku ir specializavosi intelektinės nuosavybės teisės srityje. Marius yra Lietuvos ir Europos prekių ženklų, dizaino ir patentų teisės specialistas, advokatų kontoros „AAA Law“ vienas iš įkūrėjų ir vyriausiasis partneris bei Tarptautinės intelektinės nuosavybės apsaugos asociacijos (AIPPI) Lietuvos grupės prezidentas.

Marius yra viešbučių, nekilnojamo turto ir verslo investicijų plėtros bendrovės „AAA“, valdančios viešbučius „Radisson Blu Royal Astorija Hotel“ ir prabangųjį „Kempinski Hotel Cathedral Square“ Vilniuje, Lietuvoje, pirmininkas.

Marius buvo nominuotas „Global Lithuanian Leaders“ apdovanojimui už investicijas Lietuvoje.

Plačiau
2014-10-09
Vilniaus apygardos administracinis teismas nutraukė administracinę bylą pagal bendrovės „Nubo.tv“ skundą Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK) dėl šios sprendimo laikinai stabdyti televizijos programos „NTV Mir Lithuania“ retransliavimą Lietuvoje. Išnagrinėjęs bylą teismas konstatavo, kad pareiškėja neturi teisės reikalauti panaikinti komisijos sprendimą ‒ norminį teisės aktą, skirtą visiems Lietuvoje veikiantiems retransliuotojams, o ne kuriai nors konkrečiai bendrovei.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nutraukė administracinę bylą pagal bendrovės „Nubo.tv“ skundą Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK) dėl šios sprendimo laikinai stabdyti televizijos programos „NTV Mir Lithuania“ retransliavimą Lietuvoje. Išnagrinėjęs bylą teismas konstatavo, kad pareiškėja neturi teisės reikalauti panaikinti komisijos sprendimą ‒ norminį teisės aktą, skirtą visiems Lietuvoje veikiantiems retransliuotojams, o ne kuriai nors konkrečiai bendrovei.

Sprendimą trims mėnesiams stabdyti televizijos programos „NTV Mir Lithuania“ retransliavimą Lietuvos radijo ir televizijos komisija priėmė šių metų kovą. Komisija taip nusprendė vienbalsiai, įvertinusi kovo 11-osios išvakarėse minėtos televizijos rodytą programą „Pasmerktieji. Spąstai grupei „Alfa“. LRTK konstatavo, kad programoje buvo tyčia paskleista dezinformacija apie 1991 metų sausio 13-оsios įvykius, užgauliai neigiamas sovietų vykdytos agresijos aktas.

„Komisijos misija ‒ ne tik užtikrinti radijo ir televizijos programų pasirinkimo įvairovę, bet ir skatinti viešosios informacijos rengėjų bei skleidėjų atsakomybę už viešai skelbiamos informacijos turinį. Vertiname teismo sprendimą, kuris dar kartą primena komisijos veiklos tikslą ‒ dalyvauti formuojant Lietuvos audiovizualinė politiką. Buvome ir liekame įsitikinę savo sprendimo teisingumu bei pažymime ‒ kiekvienas, kuriantis ir transliuojantis programas Lietuvoje, privalo laikytis mūsų šalies įstatymų, griežtai draudžiančių kurstyti karą, neapykantą ar skleisti dezinformaciją“, ‒ teigė Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Edmundas Vaitekūnas.

Vilniaus apygardos teismas savo nutartyje pažymėjo, kad sprendimą laikinai sustabdyti programos „NTV Mir Lithuania“ retransliavimą LRTK priėmė vadovaudamasi Visuomenės informavimo įstatymo normomis. Sprendimas neskirtas konkretiems ūkio subjektams ir yra ne vienkartinio pobūdžio, bet nukreiptas į atitinkamų teisinių santykių reguliavimą ateityje bei skirtas taikyti daug kartų. Tokių teisės aktų teisėtumas gali būti vertinamas tik pagal specialiąsias, norminiams administraciniams teisės aktams tirti numatytas taisykles. Tuo tarpu privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims nesuteikta teisė prašyti teismo ištirti tokių norminių teisės aktų teisėtumą.

„Iš esmės tai reiškia, kad panašūs sprendimai tikėtini ir bylose pagal kitų retransliuotojų, privačių juridinių asmenų, skundus dėl to paties komisijos sprendimo. Nors nutartis dar gali būti skundžiama apeliacine tvarka, akivaizdu, kad bylų dėl sprendimo laikinai nutraukti minėtos programos retransliaciją istorijoje pirmosios instancijos teismas deda solidų tašką“, ‒ komentuoja advokatas Andrius Iškauskas, teisinių paslaugų kontoros „AAA Law“ partneris.

Plačiau
2014-10-08
Į šį ir kitus klausimus šiandien vykusioje vienos dienos konferencijoje „Komercinės paslaptys, praktinė patirtis (know-how)“ atsakymų ieškojo bei praktiniais patarimais pasidalino AAA Law teisininkai kartu su Bendrovių ir institucijų teisininkų asociacijos (B.I.T.A.) atstovais. Čia pranešimus skaitė AAA Law teisininkai Andrius Iškauskas ir Giedrė Domkutė bei B.I.T.A. nariai.

Į šį ir kitus klausimus šiandien vykusioje vienos dienos konferencijoje „Komercinės paslaptys, praktinė patirtis (know-how)“ atsakymų ieškojo bei praktiniais patarimais pasidalino AAA Law teisininkai kartu su Bendrovių ir institucijų teisininkų asociacijos (B.I.T.A.) atstovais. Čia pranešimus skaitė AAA Law teisininkai Andrius Iškauskas ir Giedrė Domkutė bei B.I.T.A. nariai.

„Dauguma įmonių, siekdamos apsaugoti intelektinę nuosavybę, su darbuotojais pasirašo konfidencialumo sutartį. Tačiau, kaip rodo praktika, tai ne visada yra veiksminga priemonė. Kita vertus, nepasitikėjimas darbuotojais nėra naudingas įmonei. Todėl kiekviena situacija priklausomai nuo įmonės darbo srities, darbuotojų skaičiaus, disponuojamos informacijos turi būti sprendžiama individualiai. Tačiau drąsiai galiu teigti, kad nuo nesąžiningos konkurencijos įmanoma apsisaugoti“, – sakė AAA Law advokatas ir partneris Andrius Iškauskas.

A.Iškauskas konferencijoje skaitė pranešimą „Įmonės komercinės paslaptys ir žmogiškasis faktorius – ar įmanoma apsiginti nuo nesąžiningos konkurencijos?“.

„Kaip ir minėjo kolega Andrius, kiekvienos įmonės atvejis yra individualus, tačiau tam tikrus prevencinius veiksmus, apsaugojančius įmonę nuo komercinių paslapčių atskleidimo ar jų panaudojimo ne įmonės interesais, o taip pat palengvinančius įrodinėjimo procesą konflikto atveju, privalo atlikti kiekviena įmonė, patikinti komercines paslaptis savo darbuotojams“, – sakė AAA Law advokatė ir partnerė Giedrė Domkutė.

G.Domkutė konferencijos dalyviams pristatė pranešimą tema „Veiksmai, kuriuos privalo atlikti kiekvienas, atskleisdamas komercines paslaptis darbuotojams“.

AAA Law konferenciją su B.I.T.A. asociacija organizuoja pirmą kartą. „Komercinės paslaptys, praktinė patirtis (know-how)“ konferencija buvo skirta įmonių teisininkams.

Plačiau
2014-09-25
AAA Law didžiuojasi, jog tarptautinė asociacija „European Law Firm“ 25 metų jubiliejų švenčia Vilniuje ir mes esame šio renginio šeimininkai. Asociacijos narių susitikimas Vilniuje organizuojamas pirmą kartą. Jubiliejinis renginys vyks rugsėjo 25-27 d.

AAA Law didžiuojasi, jog tarptautinė asociacija „European Law Firm“ 25 metų jubiliejų švenčia Vilniuje ir mes esame šio renginio šeimininkai. Asociacijos narių susitikimas Vilniuje organizuojamas pirmą kartą. Jubiliejinis renginys vyks rugsėjo 25-27 d.

„European Law Firm“ asociacija buvo įsteigta 1989 m., siekiant patenkinti augantį tarptautinių teisinių konsultacijų poreikį. Tai buvo pirmoji tokio pobūdžio asociacija Europos Sąjungoje.

Nariai į šią asociaciją atrenkami itin kruopščiai, atsižvelgiant į jų nepriekaištingą reputaciją, tarptautinės teisės praktiką ir įvairiapusę veiklą. Organizacija vienija advokatų kontoras iš 29 valstybių. Jai priklauso ne tik Europos Sąjungos šalyse dirbančios žinomos advokatų kontoros, tokios kaip TLT, bet taip pat ir Rusijos, Turkijos, JAV advokatų kontoros. Asociacijai priklauso tokios žinomos advokatų kontoros kaip TLT (Didžioji Britanija), Holla Advocated (Olandija), Juridia (Suomija), Klotini & Sergis (Latvija), ir kitos advokatų kontoros, taip pat asocijuotais nariais yra garsi JAV advokatų kontora Mintz, Levin, Cohn, Ferris, Glovsky and Popeo, P.C.

AAA Law yra vieninteliai Lietuvos atstovai šioje asociacijoje. Jai advokatų kontora priklauso nuo 2010 metų.

Daugiau apie asociaciją čia: http://www.european-law-firm.com/

Plačiau
2014-09-22
Rugsėjo 23-26 dienomis Kopenhagoje, Danijoje, vyks 28-toji MARQUES organizuojama tarptautinė konferencija. Šiais metais konferencijos tema yra „Tradiciniai prekės ženklai skaitmeninėje rinkoje“ (angl. Traditional Brands in a Digital Market). Į konferenciją vyks AAA Law teisininkė Vilma Dauskurdienė, kurios specializacijos kryptys yra įmonių teisė ir intelektinė nuosavybė.

Rugsėjo 23-26 dienomis Kopenhagoje, Danijoje, vyks 28-toji MARQUES organizuojama tarptautinė konferencija. Šiais metais konferencijos tema yra „Tradiciniai prekės ženklai skaitmeninėje rinkoje“ (angl. Traditional Brands in a Digital Market). Į konferenciją vyks AAA Law teisininkė Vilma Dauskurdienė, kurios specializacijos kryptys yra įmonių teisė ir intelektinė nuosavybė.

Konferencijos programoje numatomos diskusijos apie teisinę praktiką ir kylančius iššūkius socialinėje erdvėje, verslo modelius internete ir prekybą padirbtomis prekėmis. Čia taip pat bus pristatytos naujienos iš Bendrijos vidaus rinkos derinimo tarnybos bei Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos. Daug dėmesio bus skiriama Bendrijos prekės ženklo apsaugos reformos atnaujinimams.

MARQUES yra prestižinė tarptautinė prekės ženklo apsaugos asociacija.

Plačiau
digital library2
2014-09-12
Šiandien ES Teisingumo Teismas pateikė autorių teisių direktyvos išaiškinimą dėl bibliotekų turimų knygų skaitmenizacijos. Pagal jį, bibliotekos turi teisę savo elektroniniuose terminaluose pateikti skaitytojams jau turimą medžiagą skaitmeniniu formatu, papildomai neprašant autoriaus ar leidyklos leidimo tai daryti. Tačiau sutikimas ir numatytas mokestis reikalingas tuo atveju, jei medžiagą skaitytojas nori atsispausdinti ar perkelti į nešiojamąją atminties laikmeną.

Šiandien ES Teisingumo Teismas pateikė autorių teisių direktyvos išaiškinimą dėl bibliotekų turimų knygų skaitmenizacijos. Pagal jį, bibliotekos turi teisę savo elektroniniuose terminaluose pateikti skaitytojams jau turimą medžiagą skaitmeniniu formatu, papildomai neprašant autoriaus ar leidyklos leidimo tai daryti. Tačiau sutikimas ir numatytas mokestis reikalingas tuo atveju, jei medžiagą skaitytojas nori atsispausdinti ar perkelti į nešiojamąją atminties laikmeną.

„Lietuvoje šiuo klausimu galioja griežtesni įstatymai. Autorius ar leidykla bet kokiu atveju gali uždrausti skaitmenizuoti knygas. Todėl, mano manymu, sekant ES intelektinės apsaugos teisės naujienas ir išaiškinimus, Lietuva turėtų neatsilikti ir liberalizuoti šiuo metu galiojančius įstatymus dėl bibliotekų turimos medžiagos perkėlimo į elektroninį formatą. Tokiu atveju, bibliotekos turėtų galimybę be papildomo autoriaus sutikimo skaitmenizuoti šiuo metu turimas knygas ir kitokią medžiagą“, – sakė AAA Law advokatas ir partneris Andrius Iškauskas.

ES autorių teisių direktyva numato, kad autoriai gali uždrausti savo darbų reprodukciją ir viešą naudojimą. Tačiau direktyvoje taip pat numatoma, kad šiam nutarimui gali būti taikomos išimtys arba papildomi apribojimai priklausomai nuo situacijos. Knygų skaitmenizacija iš jau turimų bibliotekų išteklių yra vienas iš tokių išimtinių atvejų. Teismo sprendimu, bibliotekos prarastų savo pagrindinę funkciją, jei vartotojai negalėtų gauti juos dominančios medžiagos įvairiais įmanomais kanalais.

Šis vartotojų teisių klausimas buvo iškeltas po to, kai Vokietijos Darmštato technikos universitetas įsivėlė į konfliktą su Eugen Ulmer leidykla. Leidykla, pati prekiaujanti elektroninėmis knygomis, nesutiko, kad universiteto biblioteka skaitmenizuotų turimas leidyklos knygas be jokio papildomo mokesčio.

Plačiau
2014-09-08
Džiaugiamės, kad Lietuvos patento paraiška (Nr. 2012-092, patento numeris 6064, išradimo pavadinimas Fluorinti benzensulfonamidai kaip karboanhidrazės inhibitoriai), paduota mūsų kliento, „Vilniaus universiteto“ vardu, buvo išrinkta rugpjūčio mėnesio išradimu Lietuvos technikos bibliotekos Patentinės informacijos centre.

Džiaugiamės, kad Lietuvos patento paraiška Nr.  2012-092 (patento numeris 6064, išradimo pavadinimas  Fluorinti benzensulfonamidai kaip karboanhidrazės inhibitoriai), paduota mūsų kliento, „Vilniaus universiteto“  vardu,  buvo išrinkta rugpjūčio mėnesio išradimu Lietuvos technikos bibliotekos Patentinės informacijos centre.

Plačiau
euroivedimas
2014-08-28
AAA LAW parengė atmintinę apie euro įvedimą, kurioje apžvelgė verslui svarbiausius euro įvedimo aspektus: kainų nurodymą, sutarčių keitimo, darbo santykius įforminančių dokumentų pakeitimą, palūkanų skaičiavimą ir kita.

AAA LAW parengė atmintinę apie euro įvedimą, kurioje apžvelgė verslui svarbiausius euro įvedimo aspektus: kainų nurodymą, sutarčių keitimo, darbo santykius įforminančių dokumentų pakeitimą, palūkanų skaičiavimą ir kita.

Kviečiame susipažinti su atmintine.

Plačiau
2014-07-11
Ne per seniausiai buvo paskelbta apie Bendrojo patento Europos Sąjungoje įvedimą. Viena iš priežasčių, kodėl nutarimas buvo taip ilgai nepriimtas – Ispanijos ir Italijos pasipriešinimas. Panašu, kad Ispanija nelinkusi ir toliau pritarti Bendrojo patento idėjai. Šalis kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo teismą dėl tokio patento teisinio pagrindo nebuvimo.

Ne per seniausiai buvo paskelbta apie Bendrojo patento Europos Sąjungoje įvedimą. Viena iš priežasčių, kodėl nutarimas buvo taip ilgai nepriimtas – Ispanijos ir Italijos pasipriešinimas. Panašu, kad Ispanija nelinkusi ir toliau pritarti Bendrojo patento idėjai. Šalis kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo teismą dėl tokio patento teisinio pagrindo nebuvimo.

Susidariusią situaciją savo straipsnyje „Bendrasis patentas ir teismų sistema – laukia naujos problemos?“ (angl. Unitary Patent and court system – New problems ahead?) taikliai komentuoja Vokietijos intelektinės nuosavybės teisininkas Ingve Stjerna.

Straipsniu siekiama išnagrinėti Ispanijos skundo Europos Teisingumo teismui dėl Bendrojo patento pagrįstumą. Kaip teigiama straipsnyje, ginčas dėl Bendrojo patento reguliavimo teisinės bazės prasidėjo tada, kai buvo nutarta pradiniame Reglamento dėl Bendrojo Patento projekte panaikinti nuo 6 iki 8 straipsnio. Autorius nagrinėja ginčo eigą, pasitelkdamas įvairių specialistų komentarus šiuo klausimu.

Ginčo pradžia laikomi 2011 m., kai patentinės teisės specialistai išreiškė nuogąstavimus, jog Bendrasis patentas gali tapti bendrąją ES teisės dalimi, o su juo susiję ginčai bus nagrinėjami Europos Teisingumo Teisme. Tai reikštų, kad ginčai susiję su Bendruoju patentu, galėtų būti nagrinėjami itin ilgai. Taip pat, kai kurie specialistai abejojo Teisingumo Teismo kompetencijomis nagrinėti patentinės teisės bylas.

Buvo pasiūlyta Reglamento dėl Bendrojo Patento projekte panaikinti nuo 6 iki 8 straipsnio. Panaikinti šiuos straipsnius nurodė ir Europos Komisija. Tai sukėlė naują ginčų bangą, nes šių trijų straipsnių panaikinimas galėjo reikšti, kad nebegalios ir pagrindinis 118 TFEU (angl. Treaty on the Functioning of the European Union) straipsnis. Buvo abejojama, ar negaliojant 118 straipsniui, išvis gali egzistuoti koks nors Bendrojo patento teisinis pagrindas. 2012 m. Kipre pirmininkavusi Komisija nurodė, kad 6, 7, 8 straipsniai būtinai turi būti panaikinti ir pakeisti nuorodomis į išorinius šaltinius. Tam komisija pasiūlė įteisinti 5 straipsnį, kuris apibendrintų nuo 6 iki 8 straipsnio ir būtų suderinamas su 118 straipsniu. EK siūlė nustatyti vienodą Bendrojo patento apsaugą, kurios kiekviena šalis narė negalėtų keisti pagal šalyje galiojančius teisės aktus. EK atstovai taip pat teigė, kad bylos turėtų būti nagrinėjamos Bendrojo patento teisme.

Autorius išvadose teigia, kad teisiškai bus sunku įrodyti Bendrojo patento reguliavimo instrumentų suderinamumą su 118 straipsniu, panaikinus nuo 6 iki 8 straipsnio. Kita vertus, kalbant apie Bendrąjį patentą svarbus ne tik teisinis pagrindas, bet pats faktas, kad Bendrąjį patentą po dešimtmečius trunkančių diskusijų būtina įteisinti dėl ES narių šalių integracijos. Tiesa, siekiant nutraukti tebeverdančias diskusijas, buvo nuspręsta rasti kompromisą – nagrinėjant Bendrojo patento bylas, pasiūlyta palikti teisę įtraukti kreipimąsi ir į Europos Teisingumo teismą. O tai reiškia, kad atitinkamai interpretuojant šį nutarimą, Bendrąjį Patentą būtų galima priskirti bendrai ES teisinei bazei, o jo ginčus taip pat nagrinėti ET teisme.

Visą straipsnį galite peržiūrėti čia: http://www.stjerna.de/index_en_htm_files/Unitarypatent-New_problems_ahead.pdf

Plačiau
psl
2014-07-08
Kelionių agentūra „Go Planet Travel“ dėl savo nemokumo nepasirūpino daugiau nei 1 tūkst. klientų, kurie su šia įmone buvo pasirašę sutartis. Valstybinio turizmo departamento atstovai teigia, kad situacija jau suvaldyta. Tačiau, kyla klausimas, kiek lėšų prireiks kompensuoti kelionės draudimo nuostoliams ir, ar visi likimo valiai palikti keliauninkai sulauks kompensacijų.

Kelionių agentūra „Go Planet Travel“ dėl savo nemokumo nepasirūpino daugiau nei 1 tūkst. klientų, kurie su šia įmone buvo pasirašę sutartis. Valstybinio turizmo departamento atstovai teigia, kad situacija jau suvaldyta. Tačiau, kyla klausimas, kiek lėšų prireiks kompensuoti kelionės draudimo nuostoliams ir, ar visi likimo valiai palikti keliauninkai sulauks kompensacijų.

AAA Law partnerė, advokatė Giedrė Domkutė teigia, kad pagal Turizmo įstatymą, visi kelionių organizatoriai, tarp jų ir „Go Planet Travel“, privalo turėti draudimą, kuris kelionės organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti arba turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą ir už turistinę kelionę sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainą, grąžinimą turistui, jei prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties. Arba visos už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtos pinigų sumos grąžinimą turistui, jei dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei, paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės pradėti vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties.

„Taigi žmonės, įsigiję kelionę, ir jei ji dar nepradėta, gali atgauti visus kelionių organizatoriui ar kelionių agentūrai už kelionę sumokėtus pinigus. Tam reikia pateikti Turizmo departamentui prašymą ir dokumentus, patvirtinančius sudarytą sutartį, kurioje kelionių organizatorius yra nurodytas „Go Travel Planet“, bei mokėjimą patvirtinančius dokumentus“, – sako advokatė.

Sudėtingiau, anot jos, yra tiems, kurie jau išvykę į kelionę: pagal įstatymą jų grįžimas priklauso nuo kelionių organizatoriaus pastangų, nes kelionių organizatorius turėtų pasinaudoti turimu draudimu ir organizuoti išvykusių turistų parvežimą į Lietuvą, jų apgyvendinimo iki kelionės, maitinimo išlaidas. „Jei vis dėlto kelionių organizatorius to nepadarytų, turistai, savo lėšomis grįžę į Lietuvą, galėtų kreiptis dėl patirtų išlaidų lėktuvo bilietams, taip pat nakvynėms, maitinimuisi kompensavimo, pateikdami prašymą Turizmo departamentui kartu su išlaidas patvirtinančiais dokumentais“, – sako G. Domkutė.

Didžiausia problema ta, kad kelionių organizatoriai, kaip rodo pastarųjų kelerių metų patirtis, savo turimas mokumo problemas slepia, ir net žinodami ar galėdami numanyti, kad negalės vykdyti visų įsipareigojimų turistams, vykdo skrydžius, nors, pvz., yra informuoti, kad viešbučiai nėra apmokėti ar kad sutartis dėl lėktuvo nuomos gali būti greitai nutraukta“, – kalba p. G. Domkutė.

Jos nuomone, tokios problemos galėtų būti sprendžiamos, inicijuojant teisės aktų pakeitimus, kuriais bendrovių vadovams būtų taikomos sankcijos už pavėluotą informacijos apie kelionės anuliavimą paskelbimą turistams bei turizmo departamentui, taip pat galimybe turistams nutraukti sutartį esant informacijai, kad kelionė gali neįvykti dėl kelionių organizatoriaus nemokumo.

„Galbūt šitaip būtų užtikrinta, kad apie problemas turistai būtų informuoti laiku ir tada jau patys spręstų, ar vykti su problemine bendrove į užsienį ir tikėtis „staigmenų“, ar geriau atsisakyti kelionės ir atgauti sumokėtus pinigus, tačiau išvengti nereikalingo streso“, – sako ji.

„Bėda ir ta, kad bankrutavus vienai kelionių organizatorių įmonei yra įsteigiama kita, kurios akcininkai ir vadovai yra tie patys ar susiję asmenys, ir vėl vykdoma panaši veikla. Galbūt šiuo atveju reikėtų Turizmo departamento iniciatyvos, siekiant uždrausti tiems patiems asmenims dalyvauti kelionių organizatorių veikloje“, – kalba p. Domkutė.

Paruošta pagal „Verslo žinių“ straipsnį: http://vz.lt/?PublicationId=be8d594f-01b3-44be-a7a4-0a6ebb78e0fd

 

Plačiau
2014-07-07
Nuo šių metų liepos 1 dienos Pietų Korėjoje įsigaliojo patentų ekspertizės gairių pataisos, skirtos kompiuterių ir mobiliųjų telefonų programų išradimams.

Nuo šių metų liepos 1 dienos Pietų Korėjoje įsigaliojo patentų ekspertizės gairių pataisos, skirtos kompiuterių ir mobiliųjų telefonų programų išradimams.

Iki šiol Pietų Korėjoje kompiuterinės programos, mobiliojo telefono programėlės, įvairios platformos ar operacinės sistemos (OS), skirtingai negu kompiuteriu nuskaitomos laikmenos, negalėjo būti patentuojamos. Dabar patentą bus galima gauti visoms šioms išvardintoms technologijoms.

Kadangi kompiuterinės programos Pietų Korėjoje iki šiol nebuvo patentuojamas objektas, galimybės programas naudoti, parduoti ar platinti, pavyzdžiui internetu, buvo gana ribotos.

Patentų gairių pataisos bus taikomos patentų paraiškoms, priduotoms 2014 m. liepos 1 dieną arba vėliau. Naujosios nuostatos galios toms tarptautinėms paraiškoms, teikiamoms pagal tarptautinę kooperacijos sutartį (PCT), kurios buvo priduotos 2014 m. liepos 1 d. arba vėliau. Tikimasi, kad įsigaliojus pataisoms, kompiuterinės ir mobiliųjų telefonų programos Pietų Korėjoje bus apsaugotos efektyviau.

Patentuojami objektai pagal pataisytas Pietų Korėjos patentų ekspertizės gaires:

- Laikmena (pvz. CD, DVD ir pan.)

- Kompiuterinė programa (kaip programos kodas)

- Mobiliųjų telefonų programėlė (pvz.: „Instagram“, „Spotify“ ir pan.)

- Platforma (kompiuterinė įranga bei joje įdiegtas reikalingas programinis sprendimas)

- Operacinės sistemos (pvz. „Windows“, „Android“, „MacOS“ ir pan.)

Plačiau
2014-07-02
Susitarta dėl Bendrojo ES patento (dar vadinamas Vieningas ////) įsigaliojimo. Bendrasis patentas galios ES šalyse, ratifikavusiose vieningą Europos Patentų teismą, išskyrus Italiją ir Ispaniją. Dėl pastarųjų šalių priešinimosi Bendrojo patento registravimas užtruko net kelis dešimtmečius. Oficialiai naujasis nutarimas turėtų įsigalioti po keturių mėnesių, tačiau greičiausiai pirmasis Bendrasis patentas bus užregistruotas 2015 m.

Susitarta dėl Bendrojo ES patento (dar vadinamas Vieningu) įsigaliojimo. Bendrasis patentas galios ES šalyse, ratifikavusiose susitarimą dėl vieningo Bendrojo Patento teismo, išskyrus Ispaniją. Dėl Italijos ir Ispanijos priešinimosi Bendrojo patento įsigaliojimo derinimas užtruko net kelis dešimtmečius. Oficialiai naujasis nutarimas turėtų įsigalioti po keturių mėnesių nuo 13 šalių ratifikavimo.

Institucijos, atsakingos už Bendrąjį Europos Sąjungos patentą, bus Europos patentų biuras (EPO), o galimas bylas nagrinės naujai įsteigtas Bendrojo patento teismas.

Nuo šiol ES patentus registruoti bus galima trimis būdais:

  • Klasikinis Europos patentas, kuris registruojamas per Europos Patentų biurą; patentas galios pasirinktose ES šalyse.
  • Nacionaliniai patentai.
  • Naujieji Bendrieji patentai, saugomi Bendrosios patento apsaugos sistemos kiekvienoje šalyje narėje. Bendro galiojimo ES patentai galėtų būti laikomi „viršvalstybine“ patento forma, kuri gali būti pasirinkta vietoje anksčiau galiojusių nacionalinių variantų (su sąlyga jei galioja visose Europos Sąjungos šalyse, išskyrus  ir Ispaniją) .

Tikimasi, kad Bendrasis Patentas bus iki 80 proc. pigesnis. Šį patentą registruoti bus paprasčiau, jis padės išvengti atskirų šalių apmokestinimo. Vietoj mokesčio visoms šalims už Bendrąjį patentą reikės mokėti tik Europos Patentų biurui. Bendrojo patento kaina bus apie 6,5 tūkst. eurų. 

Priežastys rinktis Bendrąjį patentą yra išlaidų mažėjimas, skirtingo reguliavimo įvairiose nacionalinėse sistemose išvengimas, procedūros supaprastinimas. Lygiai taip pat ginčus spręs vienas teismas – Bendrasis patentų teismas, o ne skirtingų šalių institucijos. 

Kodėl Bendrasis ES patentas įteisinamas dabar, po tiek dešimtmečių? Viena iš priežasčių – Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) nutrauktos Ispanijos ir Italijos bylos, kuriomis buvo siekiama sustabdyti Bendrojo patento įgyvendinimą. Dar viena priežastis – bendra pozicija pasaulyje patentų sistemos harmonizavimo klausimu

Kada? Kada visa tai prasidės? Tiems, kam įdomu – Bendrasis patentas turėtų įsigalioti praėjus 4 mėnesiams nuo Bendrojo patentų teismo susitarimo ratifikavimo bent 13-oje Europos Sąjungos šalių, tarp kurių turi būti Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė. 

Daugiau apie Bendrąjį ES patentą čia: http://www.epo.org/news-issues/issues/unitary-patent.html

Plačiau
2014-05-15
AAA Law teisininkai parengė informaciją apie prekės ženklų apsaugą Lietuvoje, skirtą ICLG („International Comparative Legal Guides“) 2014 metų žinynui.

AAA Law teisininkai parengė informaciją apie prekės ženklų apsaugą Lietuvoje, skirtą ICLG („International Comparative Legal Guides“) 2014 metų žinynui.

ICLG žinynai, kurie kasmet yra atnaujinami, skirti kiek įmanoma išsamiau apibūdinti skirtingas teisines sistemas visame pasaulyje. 2014 m. ICLG žinyno apie prekės ženklų apsaugą kūrėjai dėl Lietuvos teisinės sistemos bendradarbiavo su AAA Law.

AAA Law šiame ICLG žinyne pristatė prekių ženklų teisės situaciją Lietuvoje. Čia aprašomos institucijos atsakingos už prekės ženklų registraciją ir apsaugą. Taip pat prekės ženklų registracijos tvarka t.y. kas yra laikoma prekės ženklu, kokia informacija bei dokumentai reikalingi registracijai ir pan. Smulkiai aprašoma prekės ženklų apsaugos teisė ir jos nuostatai mūsų šalyje.

Informaciją ICLG žinynui surinko ir pateikė „AAA Law“ partnerė ir patentinė patikėtinė Aušra Pakėnienė bei „AAA Law“ teisininkas Tomas Stanulionis.

ICLG žinynus, kuriuos rengia „Global Legal Group Ltd“, bendradarbiaudami su skirtingų šalių teisininkų įmonėmis, galima peržiūrėti ir parsisiųsti: www.iclg.co.uk.

Plačiau
2014-05-14
Europos Teisingumo Teismas pripažino, kad asmuo turi teisę kreiptis į interneto paieškos valdytoją, šiuo atveju „Google“, dėl jo asmeninių duomenų ar informacijos pašalinimo. „Google“ privalo atsižvelgti į šį prašymą ir neteisingą ar pasenusią informaciją padaryti neprieinamą kitiems vartotojams.

Europos Teisingumo Teismas pripažino, kad asmuo turi teisę kreiptis į interneto paieškos valdytoją, šiuo atveju „Google“, dėl jo asmeninių duomenų ar informacijos pašalinimo. „Google“ privalo atsižvelgti į šį prašymą ir neteisingą ar pasenusią informaciją padaryti neprieinamą kitiems vartotojams.

„Teismo sprendimas grindžiamas tuo, kad asmens teisė valdyti su juo susijusius duomenis ir juos apsaugoti yra svarbesni už „Google“ ekonominius interesus. Šis nutarimas įgalino taip vadinamą asmens teisę būti pamirštam. Sprendimas svarbus todėl, kad sustiprinama asmens duomenų apsauga ir kiekvienas iš mūsų galėsime ginti savo teisę į privatumą. Tai aktualu ir Lietuvos teisinės sistemos lygmeniu“, – situaciją komentavo Andrius Iškauskas.

Viskas prasidėjo nuo 2010 m. Ispanijos piliečio M. Costeja González pateikto skundo Ispanijos duomenų apsaugos agentūrai. M. Costeja González prašė pašalinti su juo susijusią asmeninę informaciją. Įvedęs savo vardą į paieškos sistemą jis rado informacijos iš 1998 m. sausio ir kovo mėnesių dienraščio „La Vanguardia“ numerių, kuriuose buvo skelbiama apie M.C. González skolą. Ispanui užkliuvo tai, kad ši skola jau seniai apmokėta, todėl informacija nebėra teisinga. Ispanijos duomenų apsaugos agentūra nusprendė, kad duomenys turėtų būti pašalinti iš paieškos sistemos. Šį sprendimą „Google Inc.“ ir „Google Spain“ apskundė Nacionaliniam Ispanijos Teismui, o šis savo ruožtu skundą perdavė Europos Teisingumo Teismui.

Plačiau
OK
2014-05-13
Pokyčiai Europos patento sistemoje, bendro galiojimo Europos patento taikymas Lietuvoje, vieningo patentų teismo kūrimo procedūriniai klausimai buvo svarbiausios žurnalo „Mokslas ir technika“ redakcijos ir Valstybinio patentų biuro apskritojo stalo temos. Pranešimus skaitė Valstybinio patentų biuro direktoriaus pavaduotojas Žilvinas Danys, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vyr. specialistas Ričardas Valančiauskas. Diskusijose dalyvavo Lietuvos patentinių patikėtinių asociacijos prezidentė Otilija Klimaitienė, mokslininkai: prof. Gintautas Žintelis, prof. Vytautas Basys, dr. Bronius Jaskelevičius (LMA) prof. Nerija Žurauskienė (FTMC), VU fizikos bei medžiagotyros katedrų tyrėjai, verslo atstovai: UAB „Biocentras“ direktorius prof. Saulius Grigiškis, „Precizika–MET SC“ direktorius Darius Janušonis.

Pokyčiai Europos patento sistemoje, bendro galiojimo Europos patento taikymas Lietuvoje, vieningo patentų teismo kūrimo procedūriniai klausimai buvo svarbiausios žurnalo „Mokslas ir technika“ redakcijos ir Valstybinio patentų biuro apskritojo stalo temos. Pranešimus skaitė Valstybinio patentų biuro direktoriaus pavaduotojas Žilvinas Danys, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vyr. specialistas Ričardas Valančiauskas. Diskusijose dalyvavo Lietuvos patentinių patikėtinių asociacijos prezidentė Otilija Klimaitienė, mokslininkai: prof. Gintautas Žintelis, prof. Vytautas Basys, dr. Bronius Jaskelevičius (LMA) prof. Nerija Žurauskienė (FTMC), VU fizikos bei medžiagotyros katedrų tyrėjai, verslo atstovai: UAB „Biocentras“ direktorius prof. Saulius Grigiškis, „Precizika–MET SC“ direktorius Darius Janušonis.

„Patentas – tai verslo instrumentas, įmonės konkurencingumą gerinantis įrankis, priemonė išlikti rinkoje. Ekonominiu požiūriu užtikrina kapitalo judėjimą ir kuria įmonės pridėtinę vertę“, – taip į šį intelektinės nuosavybės teisinės apsaugos dokumentą, ginantį naujausius technologinius sprendimus, ir kaip informacijos šaltinį kvietė pažvelgti VPB direktoriaus pavaduotojas Žilvinas Danys.

Lietuva 2013 m. vasario 19 d. pasirašydama Susitarimą dėl vieningo patentų teismo dalyvauja kuriamoje bendro galiojimo Europos patento sistemoje.

Inovacinė aplinka

Analitiniai tyrimai rodo, kad intelektinė nuosavybė, kurianti naujus produktus ir technologijas, tiesiogiai daro įtaką inovatyvaus verslo kokybei ir apimtims, gerina jo konkurencingumą. Europos Sąjungos vidaus rinkos derinimo tarnybos (OHIM) ir Europos patentų tarnybos (EPT) jungtinė mokslinė studija atskleidė, kad ES inovatyvus (susijęs su intelektinės nuosavybės objektais) verslas, intelektinė kūryba sukuria ketvirtadalį darbo vietų pramonėje, 39 % BVP arba 4,7 trilijonus eurų. Taip vertinamos tos pramonės šakos, kuriose intensyviai vyrauja prekių ženklai, dizainas, patentai ir autorių teisė.

Šiuo požiūriu Lietuvos inovacinė aplinka rodo teigiamas tendencijas: 2013 m. buvo paduota 10 % daugiau nacionalinių patentų paraiškų nei užpernai ir ketvirtadaliu daugiau nei 2011-aisiais. Tai konkretus liudijimas, jog lietuviškas verslas suvokia intelektinės kūrybos prasmę plėtojant veiklą konkurencingoje aplinkoje.

Kita teigiama tendencija – Europos patentų paraiškų iš Lietuvos, paduotų Europos patentų tarnybai (EPT), padidėjo net 57,4 %. 2012 m. buvo paduotos 47 paraiškos, o 2013 m. net 74. Tai rodo vis aktyvesnį Lietuvos verslo, mokslo institucijų ir fizinių asmenų susidomėjimą patentinės apsaugos teikiama nauda Europos patentų organizacijos (EPO) valstybėse narėse. 2013 m. padaugėjo ir pačių patentų paraiškų – nuo 17 iki 22 paraiškų, tai 15,18 % daugiau nei 2012 m. Nacionalinių patentų (išradimų) paraiškų augimas stebimas jau kelerius metus ir Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure (VPB). 2013 m. Lietuvos pareiškėjų paduotų nacionalinių patentų paraiškų skaičius išaugo net 10,5 % palyginti su 2012 m. (nuo 124 iki 137 paraiškų). Palyginus 2011 m. ir 2013 m. statistiką matyti, kad patentų paraiškų išaugo 26,8 % (nuo 108 iki 137). Pernai VPB išdavė nacionalinius patentus 93 išradimams ir patvirtino 1309 Europos patentų galiojimą, o Europos patentų paraiškų skaičius iš Latvijos 2013 metais sudarė 67,3 %, iš Estijos – 17,6 % mažiau.

Lietuvos pareiškėjų aktyvumas patentuojant Europoje sietinas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės parama mokslui, nes didžioji dalis pareiškėjų yra iš akademinės bendruomenės. Pasak Ž. Danio, kad patentavimo aktyvumas auga yra gerai, tačiau neramu dėl panaudojimo praktikoje, nes gana dažnai tai, kas sukuriama, ir lieka popieriuje. Universitetai dažnai neturi išradimų komercializavimo strategijos, per mažai bendrauja su pramone įdiegiant išradimus. Pavyzdžiui, Vokietijoje tik 6 % patentų yra iš mokslo institucijų, o visi likusieji – iš verslo sektoriaus, kuris aktyviai naudojasi mokslo sprendimais.

 Nuo fragmentiškumo link vieningumo

– Šiuolaikinė Europos patentų sistema dar gana fragmentiška (veikia nacionalinė, regioninė Europos patentų bei tarptautinė išradimų apsaugos sistemos). Toks nevienodumas ženkliai didina globalaus verslo kaštus, tačiau kai kurioms įmonėms gali būti netgi paranku savo patentų portfelius valdyti kiekvienoje valstybėje atskirai ar piktnaudžiauti skirtinga šiuolaikine jurisdikcija, – pažymėjo Ž. Danys

1973 metais pasirašius Europos patentų konvenciją Belgija, Vokietija, Prancūzija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Šveicarija, Jungtinė Karalystė ėmėsi formuoti vieningą Europos patentų sistemą. Į ją laipsniškai įsijungdavo vis naujos valstybės: 1992 m. jų buvo jau 17, 2002 m. – 25, 2014 m. – 38. 2004-aisiais prie šiose sistemos prisijungė ir Lietuva. Naujoji bendro galiojimo Europos patento sistema galios 25 ES valstybėse (prie jos kol kas neprisijungė tik Italija ir Ispanija). Tikimasi, kad Susitarimą dėl vieningo patentų teismo ratifikavus 13 valstybių ji įsigalios 2015 metais. Prognozuojama, kad naujoji sistema turėtų būti ženkliai pigesnė ir prieinamesnė, ypač smulkiam ir vidutiniam verslui. Išvengdamas vertimo ir atstovavimo išlaidų patento įsigaliojimui kiekvienoje susitarusioje valstybėje, pareiškėjas galėtų sutaupyti iki 80 %.

Europos patentų sistema konkuruoja su Jungtinių Amerikos Valstijų, Japonijos ir netgi Kinijos patentų sistemomis. Tačiau net esant konkurencinėms sąlygoms beveik du trečdalius visų paduotų Europos patentų paraiškų Europos patentų tarnybai sudarė paraiškos iš valstybių, kurios nepriklauso 38 valstybes nares turinčiai Europos patentų organizacijai (EPO). Tradiciškai aktyviausi pareiškėjai buvo iš JAV (24 % visų paraiškų), Japonijos (20 %), Vokietijos (12 %) ir Kinijos (8 %). Ženkliai padaugėjo paraiškų ir iš Azijos valstybių – iš Kinijos (16,2 %) ir Pietų Korėjos (14 %). Kinijos kompanija pernai jau pateko į pirmąjį daugiausia paraiškų paduodančių pareiškėjų dešimtuką, o Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijoje kinai jau lyderiauja. Ši situacija paaiškinama dėl Azijos šalių dominavimo kompiuterių, elektronikos, skaitmeninių komunikacijų technologijų sektoriuose. Pasak Ž. Danio, kas pagaminta Kinijoje, netolimoje ateityje gali tapti – išrasta Kinijoje.

Pastaraisiais metais daugiausia patentuojami medicinos technologijos, elektronikos išradimai ir aparatūra, skaitmeninės komunikacijos, kompiuterinės technologijos. Mažiausiai išradimų įteisinta iš transporto srities.

Bendro galiojimo Europos patentas bus skelbiamas viena oficialių EPT kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų), tačiau, jei paraiška buvo paduota nei viena iš šių kalbų, visuomenei visada bus pateikiamas visos paraiškos vertimas į anglų kalbą, kuri pripažinta bendra mokslo ir techninės literatūros kalba. Be abejonės, patento paraišką bus leidžiama pateikti ir nacionaline kalba. Įdiegus automatinio vertimo sistemą su šia paraiška bus galima susipažinti 32 kalbomis.

Verslo efektyvumą pagal svarbą lemia trys elementai: prekių ženklas, dizainas ir patentas. Prekių ženklą įregistruoja praktiškai kiekviena įmonė. Įdomus faktas: pagal prekių ženklų paraiškų Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijoje skaičių Lietuva yra 38 vietoje. Viena pagrindinė jų registravimo entuziastė yra „Plungės kooperatinė prekyba“. Tai rodo, kad ši įmonė vertina intelektinės nuosavybės svarbą ir strategiškai saugo ją eksporto šalyse.

Nacionalinė lietuviškoji sistema

Lietuvoje 1 mln. gyventojų tenka beveik 46 patentų paraiškos, tai perpus mažiau nei ES šalių vidurkis. Mūsų šalyje kasmet įsigalioja apie 1,2 tūkst. Europos patentų, o Valstybinis patentų biuras kasmet išduoda apie šimtą nacionalinių patentų. Pastaraisiais metais galiojančių lietuviškų patentų mažėja, bet kasmet daugėja įsigaliojančių Europos patentų. Pernai jų augimas pasiekė rekordinę 16 % ribą. Tai rodo, jog Lietuva vertinama kaip patraukli investicijų vieta.

Plečiantis Europos patento sistemai stengiamasi stiprinti ir nacionalinę patentų sistemą. Lietuviškoji sistema vadinama paraiškine ir susilaukia kritikos. Bet ji turi pranašumą – lietuvišką patentą už 140 eurų galima įsigyti per 22 mėnesius, o europietiškojo išdavimas kainuoja apie 6000 eurų ir užtrunka dukart ilgiau. Lietuviški išradimai susiję su atsinaujinančiais energijos šaltiniais, šilumos išgavimu, maisto pramone, optinėmis technologijomis, lazeriais, biotechnologijomis.

Valstybė išradėjui suteikia išskirtines teises į jo kūrinį komercinei naudai gauti. Prof. Gintautas Žintelis kėlė klausimą dėl tarnybinių išradimų intelektinės nuosavybės ir patentavimo. Ž. Danys paklausėjui atsakė, pasiremdamas Patentų įstatymo 11 str., kuris numato, kad „darbuotojas, sukūręs tarnybinį išradimą, privalo nedelsdamas apie tai raštu pranešti darbdaviui. Iki patento paraiškos padavimo darbdavys ir darbuotojas negali atskleisti išradimo esmės tretiesiems asmenims. Jeigu darbdavys atsisako teisės gauti patentą arba per 4 mėnesius nepraneša išradėjui apie ketinimą pasinaudoti šia teise, teisė gauti patentą pereina išradėjui“. Autorinio atlyginimo mokėjimo klausimas sprendžiamas pagal galiojančius teisės aktus.

„Vieninga Europos patento sistema bus naudinga, tačiau ir kels iššūkių. Užsienio išradėjui pateikus patentą, šis įsigalios ir Lietuvoje. Tai lems didesnę konkurenciją ir skatins investicijas į inovacijas, siekiant išlaikyti produkto ar technologijos konkurencingumą“, – akcentavo Ž. Danys.

MITA: paraiškos ir paieškos parama

Ričardas Valančiauskas, MITA atstovas, priminė patento paraiškų naujoves, paieškos kompensavimo galimybes. MITA nuo 2011 m. įgyvendina Ūkio ministerijos priemonę dėl pramoninės nuosavybės teisių apsaugos tarptautiniu mastu ir remia dvi paraiškų sritis: išradimų patentavimą bei dizaino registravimą (pastaroji yra naujovė). Parama išradimui gali siekti iki 100 tūkst. Lt . Parengta per pusantro šimto projektų, kuriems vidutiniškai skirta po 23 tūkst. Lt . Dizaino registravimui skiriamos kuklesnės sumos – nuo 3 iki 6 tūkstančių litų.

Nuo 2014 m. sausio Lietuvos išradėjams suteikta galimybė pasitikrinti, ar jų išradimas yra naujas. Sukurto patento paieškos išlaidas MITA gali padengti iki 95 % mokesčio, tad išradėjui tereikia prisidėti 65 eurais.

Vieningos teisinės sistemos link

Europa jau baigia įgyvendinti didįjį iššūkį: suderinti įvairias teisines sistemas vertinant patento kokybę ir įsteigti patentų teismą. Vieninga europietiškoji patentų sistema turi pakilti viršum nacionalinių ir sukurti naują teisinę sistemą.

Lietuvos patentinių patikėtinių asociacijos prezidentė, „AAA Law“ Europos patentinė patikėtinė Otilija Klimaitienė primena, kad nėra blogų sistemų, norisi daugiau kokybiškų patentų, kad netektų ginčytis teismuose: „Būtų gaila, jei kuriant naująją sistemą gautume pigų patentą, bet tektų ilgai ir brangiai ginčytis teismuose. Labai aktualu, kad teisminiai ginčai nebūtų sprendžiami vos ne dešimtmetį ir nekainuotų taip brangiai kaip JAV“.

2012 m. susitarta dėl vieningo Europos patento ir teisinių ginčų sprendimo struktūros sistemos sukūrimo. Nuspręsta įkurti Bendrą patentų teismą, nes patento sistema puikiai funkcionuoja iki tam tikro lygio: neišnagrinėtų paraiškų skaičius rodo nežinojimą, kas patentuota, verslas nežino, kas bus draudžiama daryti ateityje tam tikrose veiklos srityse. Teismuose Europos patentų tarnybos patvirtintų patentų skundžiama apie 1 %, o JAV – kas dešimtas.

Svarbiausia bendro galiojimo Europos patento naujovė – ieškovai galės pateikti vieną ieškinį, o Bendro teismo sprendimas galios visoje Europos patentų bendro galiojimo teritorijoje.

Lietuva rengdamasi ratifikuoti Bendro patentų teismo susitarimą jau ruošia namų darbus. Šiam tikslui atliktos dvi studijos – teisinė (aptarti galimi susitarimo prieštaravimai Lietuvos Konstitucijai) ir ekonominė (ar tikslinga steigti vietinį teismo skyrių, jungtis prie regioninio, ar visas bylas perkelti į centrinį skyrių).

Penkis kartus pigiau

Patento kaštai tapo konkurencingumo praradimo požymiu. Kiekviena sistema turi savo kainą. Europos patento sistema yra 10–15 kartų brangesnė nei JAV, Japonijos, Kinijos. Europos patento kaina (jei jis galioja bent 7–8 valstybėse) siekia 32 tūkstančius eurų, o JAV kainuoja 2000 eurų, Kinijoje – 600 eurų. Tai rodo Europos patento sistemos mažėjantį konkurencingumą ir šių šalių patentų sistemų spaudimą Europai. Konkuruojančios rinkos tokiu būdu gali greitai ir nesunkiai patentuoti naujausius technologinius sprendimus taip užkertant kelią Europos įmonėms apsisaugoti nuo konkurentų. Jau dabar 60 % jos pareiškėjų yra ne iš Europos valstybių.

Pernai EPT sulaukė 260 tūkst. paraiškų, išduota 65 tūkst. patentų.

Kuriama naujoji Europos patento sistema bus 5 kartus pigesnė. Ji turėtų būti palankesnė smulkiam ir vidutiniam verslui. Planuojama, kad metų mokestis nuo galiojančių patentų prasidėtų nuo 600 eurų, kasmet kylant maždaug 250 eurų. Per 20 patento galiojimo metų bendra suma sudarytų apie 35 tūkst. eurų. Koks jis bus iš tikrųjų, kaip bus administruojamas, tai bus svarstoma birželio mėnesį Europos patentų organizacijos Administracinės tarybos posėdyje. Valstybės narės privalės susitarti dėl šio mokesčio 50 % padalijimo formulės.

– Tai labai aktualu mažoms šalims, kurios neturi didelio finansinio pajėgumo apsaugoti išradimus. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos generalinis direktorius Francis Gurry padėtį apibūdina taip: „Be abejonės, tai rimtas iššūkis sistemai pasauliniu mastu. Pažvelgę į inovacijų patentavimo sąnaudas pamatytume, kad didžiąją jų dalį sudaro mokesčiai teisininkams. Antra didžiausia šių sąnaudų dalis tenka vertimams. Kad pasiektume tarptautinę patentinę apsaugą, reikia Europos patento paraišką ar bent jos apibrėžtį išversti į daugelį Europos kalbų, pasamdyti vietos atstovus, sumokėti konkrečioje valstybėje numatytus patento įsigaliojimo ar paskelbimo mokesčius. Likusioji dalis yra metų mokesčiai valstybei, šie yra mažiausi“. Fr. Gurry teigiamai įvertino Lietuvos vykdomą patentavimo rėmimo politiką: Ūkio ministerija įgyvendina pramoninės nuosavybės teisių apsaugos skatinimo paramos priemonę, – komentavo VPB atstovas.

Naujovių išvakarėse

Funkcionuojanti Europos patentų sistema – tai centralizuotas patento išdavimas, užtikrinantis patento įsigaliojimą nurodytoje Europos patentų konvencijos valstybėje. Planuojamos naujovės nepakeis klasikinės patentų sistemos, o tik ją papildys. Bendro galiojimo Europos patento sistema skleistų kelias naujoves. Ji būtų pigesnė (nereikėtų vertimo ir atstovavimo nacionalinėse šalyse išlaidų), greitesnė (nereikalautų žingsnių nacionalinėje erdvėje), skaitlingesnė (dalyvautų daugiau dalyvių), prieinamesnė (palengvinta prieiga prie sistemos), aiškesnė (mažėtų tarpinių žingsnių), vieningesnė (užtikrinamas vieningos rinkos principas), darytų įtaką patentų teisės derinimui Europoje, tačiau nepakeistų galiojančios patentų sistemos, bet ją papildytų.

Bendro galiojimo Europos patentas turėjo įsigalioti šių metų pradžioje, tačiau šio sprendimo įsigaliojimo laukiama 2015-aisiais.

 

VALIONIS, Arvydas. Europos patentas: kasdienybė ir naujovių paieškos. Mokslas ir technika, 2014, Nr. 4, p. 10-12. ISSN 1648-7958.

Plačiau
Jurga Petniunaite sumazinta111
2014-05-11
AAA Law partnerė ir patentinė patikėtinė Jurga Petniūnaitė išrinkta į Europos patentų instituto (EPI) tarybos valdybą 2014-17 metams. Europos Patentų Institutas yra tarptautinė nevyriausybinė korporacija, vienijanti Europos šalių, priklausančių Europos patentų konvencijai, patentinius patikėtinius. EPI šiuo metu priklauso 38 šalys.

AAA Law partnerė ir patentinė patikėtinė Jurga Petniūnaitė išrinkta į Europos patentų instituto (EPI) tarybos valdybą 2014-17 metams. Europos Patentų Institutas yra tarptautinė nevyriausybinė korporacija, vienijanti Europos šalių, priklausančių Europos patentų konvencijai, patentinius patikėtinius. EPI šiuo metu priklauso 38 šalys.

„Prie Europos Patentų Instituto veiklos prisideda aukščiausio lygio patentinės teisės specialistai. Tai, kad patekau į EPI tarybos valdybą, man yra itin svarbus įvertinimas kaip patentinei patikėtinei. Čia turėsiu galimybę pasisemti tarptautinės patirties bei pasidalinti savo dvidešimties metų patentinės teisės patirtimi“, – sakė Jurga Petniūnaitė.

Jurga Petniūnaitė intelektinės nuosavybės srityje specializuojasi nuo 1994 m. 2007 m. tapo nacionaline EPC 2000 programos kuratore. Nuo 2009 m. birželio J. Petniūnaitei suteiktas Europos patentų akademijos sertifikatas. Turintiems šį sertifikatą suteikiama teisė vesti specializuotus seminarus, skirtus išradimų apsaugos specialistams, patentiniams patikėtiniams, išradėjams ir išradėjų teisių gynėjams.

Rinkimai į EPI Tarybą rengiami kas trejus metus. 2014-2017 m. Lietuvą šioje taryboje atstovaus 4 atstovai bei 4 pakaitiniai nariai. Viena iš Lietuvos atstovų EPI taryboje tapo Otilija Klimaitienė, AAA Law vadovaujanti partnerė ir patentinė patikėtinė. Aušra Pakėnienė, AAA Law partnerė, patentinė patikėtinė, 2014-17 m. laikotarpiui išrinkta kaip pakaitinė tarybos narė. A. Pakėnienė taip pat paskirta „Europos patentų praktikos“ komiteto (angl. The European Patent Practice Committee (EPPC)), kuris aptaria bei svarsto klausimus susijusius su Europos Patentų Konvencijos nuostatomis, nare. Iš viso EPI veikia 9 komitetai.

EPI kiekvieną šalį narę taryboje atstovauja tam tikras skaičius žmonių, kuris priklauso nuo bendro kiekvienos iš šalių patentinių patikėtinių skaičiaus. Vienas iš pagrindinių instituto tikslų yra organizuoti mokomąsias programas kvalifikacijai kelti. Europos Patentų institutas taip pat teikia visų Europos patentinių patikėtinių, užsiregistravusių Europos Patentų biure, sąrašą.

Plačiau
ab
2014-05-10
2014 metų balandžio mėnesį prie AAA Law komandos prisijungė advokatė Akvilė Bužinskaitė. Teisinį išsilavinimą įgijo Vilniaus universiteto Teisės fakultete, kur buvo suteiktas teisės magistro laipsnis. Teisininkės darbą Akvilė pradėjo 2006 m., o advokate tapo 2011 m. Prieš prisijungdama prie AAA Law Akvilė Bužinskaitė dirbo advokato padėjėja advokatų kontorose bei advokate advokatų profesinėje bendrijoje „Baltic Legal Solutions Lietuva“.

2014 metų balandžio mėnesį prie AAA Law komandos prisijungė advokatė Akvilė Bužinskaitė. Teisinį išsilavinimą įgijo Vilniaus universiteto Teisės fakultete, kur buvo suteiktas teisės magistro laipsnis. Teisininkės darbą Akvilė pradėjo 2006 m., o advokate tapo 2011 m. Prieš prisijungdama prie AAA Law Akvilė Bužinskaitė dirbo advokato padėjėja advokatų kontorose bei advokate advokatų profesinėje bendrijoje „Baltic Legal Solutions Lietuva“.
Advokatės praktikos sritys – bendrieji sutartiniai ir deliktiniai ginčai, mokestiniai ginčai, bankroto bylos, sutartiniai teisiniai santykiai apimantys kreditavimo, nuomos, draudimo, pirkimo – pardavimo, komercinio atstovavimo ir kitas sutarčių rūšis, nesąžiningos konkurencijos ginčai.
Darbe bendrauja lietuvių, anglų, rusų ir vokiečių kalbomis. Profesine patirtimi Akvilė dalinasi rengdama ir skelbdama publikacijas aktualiomis teisinėmis temomis įvairiuose leidiniuose.
Konsultuodama bei atstovaudama klientus advokatė Akvilė Bužinskaitė vadovaujuosi principu, kad teisinės problemos yra lyg užrakintos durys, kurioms advokatas bando surasti ir pritaikyti raktą.

Plačiau
2014-05-09
AAA Law gavo aukščiausią „Chambers&Partners“, geriausių pasaulio teisininkų gido, įvertinimą. Įvairių pasaulio šalių teisininkų įmonės bei jų teisininkai yra reitinguojami nuo 1 iki 6. AAA Law suteiktas 1 įvertinimas už intelektinės nuosavybės teisės praktiką Lietuvoje yra laikomas aukščiausiu.

AAA Law gavo aukščiausią „Chambers&Partners“, geriausių pasaulio teisininkų gido, įvertinimą. Įvairių pasaulio šalių teisininkų įmonės bei jų teisininkai yra reitinguojami nuo 1 iki 6. AAA Law suteiktas 1 įvertinimas už intelektinės nuosavybės teisės praktiką Lietuvoje yra laikomas aukščiausiu.

Įvertinimas grindžiamas tuo, kad AAA Law yra žinoma dėl joje dirbančių puikių ir įvertintų intelektinės nuosavybės teisės specialistų. Įvertinime minima, kad kontora teikia visas su intelektinės nuosavybės apsauga susijusias paslaugas – nuo prekės ženklų iki komercinių paslapčių apsaugos. Kaip viena didžiausių stiprybių įvardijama stipri, puikių specialistų komanda.

„Chambers&Partners“ 1 lygio įvertinime AAA LAW vadovaujanti partnerė ir patentinė patikėtinė Otilija Klimaitienė įvardijama kaip intelektinės nuosavybės teisės specialistė, besispecializuojanti prekės ženklų ir patentų apsaugoje. Čia išskiriamas ir AAA Law partneris, advokatas Andrius Iškauskas. A.Iškauskas puikiai vertinimas už patirtį autorystės teisių ir informacinių technologijų apsaugos srityje. Pabrėžiama, kad jis taip pat nagrinėja viešųjų pirkimų klausimus.

„Chambers&Partners“ atitinkamas reitingas įmonėms ir jų teisininkams suteikiamas atsižvelgiant į jų technines galimybes, profesinę veiklą, klientų aptarnavimą, komercinį įžvalgumą, atsakingumą ir kitas, klientų vertinamas savybes.

Plačiau
2014-05-06
Šiais metais Honkonge vyksiančiame kasmetiniame INTA (International Trademark Association) susitikime bus apžvelgtos naujausios prekės ženklų teisės tendencijos, vyks aukščiausio lygio mokymų sesijos.

Šiais metais Honkonge vyksiančiame kasmetiniame INTA (International Trademark Association) susitikime bus apžvelgtos naujausios prekės ženklų teisės tendencijos, vyks aukščiausio lygio mokymų sesijos. Metinio susitikimo metu daug dėmesio bus skiriama Azijos rinkai. Gegužės mėnesį 10-14 dienomis organizuojamame susitikime dalyvaus AAA Law advokatė Giedrė Domkutė ir Europos patentinė patikėtinė Jurga Petniūnaitė.

Tuo tarpu AAA Law partneris ir advokatas Andrius Iškauskas vyks į LES 2014 konferenciją, vyksiančią Maskvoje gegužės 18-21 dienomis. LESI (Licensing Executives Society International) Maskvoje organizuojamos konferencijos pagrindinė mintis yra „padaryti pasaulį geresniu per licencijavimą“ (angl. Make the World Better through Licensing). Ši iškilmingai skambanti idėja ar šūkis taps pagrindu konferencijos metu vyksiančiuose seminaruose ir susitikimuose. Konferencija taip pat bus siekiama paskatinti intelektinės nuosavybės apsaugos sistemos tobulėjimą besivystančiose rinkose, turinčiose potencialą vystyti naujausias technologijas.

Plačiau
softpira
2014-04-10
Šiandien Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nusprendė, kad vadinamas tuščios laikmenos mokestis nesuteikia teisės daryti kopijų iš nelegalių šaltinių. Kopijavimo asmeniniam naudojimui išimtis taikoma tik kūrinių ar autorių teisių ir gretutinių teisių saugomų objektų atgaminimui iš teisėtų šaltinių.

Šiandien Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nusprendė, kad vadinamas tuščios laikmenos mokestis nesuteikia teisės daryti kopijų iš nelegalių šaltinių. Kopijavimo asmeniniam naudojimui išimtis taikoma tik kūrinių ar autorių teisių ir gretutinių teisių saugomų objektų atgaminimui iš teisėtų šaltinių.

„Tokie Teisingumo teismo sprendimai edukuoja visuomenę ir skatina elgtis atsakingai. Daugelio žmonių manymu, sumokėjus tuščios laikmenos mokestį, jie visiškai legaliai savo kompiuteryje ar kitoje laikmenoje gali laikyti nelegalius filmus, muzikos kūrinius ir kita. Deja, bet tokiu atveju yra pažeidžiamos autorių ir gretutinės teisės“, – situaciją komentavo AAA Law advokatas ir partneris A. Iškauskas.

Pasak A. Iškausko, Lietuvoje kiekvienas asmuo savo asmeniniam naudojimui gali pasidaryti legaliai įsigyto muzikos įrašo, filmo ar kito kūrinio kopiją. Už tai visi atlikėjai, autoriai, taip pat muzikos ir vaizdo įrašų gamintojai gauna vadinamą tuščios laikmenos atlyginimą, kuris mokamas nuo asmeniniam atgaminimui naudojamų įrenginių ir tuščių laikmenų, į kurias kopijuojama muzika, filmai ir kiti kūriniai, pirmojo pardavimo kainos.

Tuščiomis skaitmeninėmis laikmenomis bei įrenginiais su turinio įrašymo funkcija laikomos USB atmintinės, atminties kortelės, nešiojami diskai, MP3 grotuvai, asmeniniai kompiuteriai ir kitos dažniausiai kopijavimui naudojamas laikmenos ar įrenginiai. 

Plačiau
2014-02-21
AAA Law leidinyje „WTR 2014“ gavo auksinį įvertinimą už teikiamas prekės ženklo apsaugos paslaugas Lietuvoje.

AAA Law leidinyje „WTR 2014“ gavo auksinį įvertinimą už teikiamas prekės ženklo apsaugos paslaugas Lietuvoje. Kaip teigiama oficialiame leidinio pranešime, AAA Law specialistai įvertinti aukščiausiu balu už teikiamas aukštos kokybės ir įvairiapuses paslaugas. Leidinyje  minima, kad įmonė rūpinasi daugybės patentų apsauga ir bene aktyviausiai veikia jų registravime. Mariaus Jakulio Jason, AAA Law įkūrėjo, vyriausiojo partnerio ir valdybos pirmininko, autoritetas yra vertinamas ir pripažįstamas, kai reikia užkirsti kelią intelektinės nuosavybės pažeidimams. Otilija Klimaitienė, intelektinės nuosavybės registravimo ir gynimo specialistė, Europos prekių ženklų, patentų ir dizaino patentinė patikėtinė sulaukė pagyrų už pateikiamas tikslias įžvalgas ir sprendimus, kuriant intelektinės nuosavybės apsaugos strategijas ir sprendžiant teisinius ginčus. Plačiau apie įvertinimą galima paskaityti čia.

„World Trademark Review“ (WTR) – vienintelis pasaulyje nepriklausomas leidinys, apžvelgiantis ir nagrinėjantis prekės ženklų teisinių paslaugų rinką. Gidas „WTR 1000 – The World’s Leading Trademark Professionals“ pristatomas ketvirtą kartą. Jame apžvelgiami geriausi intelektinės nuosavybės teisės specialistai ir įmonės iš viso pasaulio. 

Plačiau
2014-02-13
AAA Law advokatės Giedrės Domkutės nuomone, „Labas kontrakto“ reklama yra lyginamoji, todėl ji turi atitikti Reklamos įstatymo 6 str. keliamus reikalavimus bei nebūti klaidinanti.

AAA Law advokatės Giedrės Domkutės nuomone, „Labas kontrakto“ reklama yra lyginamoji, todėl ji turi atitikti Reklamos įstatymo 6 str. keliamus reikalavimus bei nebūti klaidinanti.

Reklamos 5 str. įtvirtintas reikalavimas neklaidinti reiškia, jog reklama turi būti teisinga, t.y. išdėstytų teiginių teisingumas turi būti pagrįstas, bei išsami. Jeigu reklamoje praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitą šioje reklamoje pateikiamą informaciją, būtinai reikalingas reklamos vartotojų suklaidinimui išvengti, reklamoje pateikiama informacija laikoma neišsamia. 

„Labas kontraktas“ reklama yra klaidinanti, nes patys reklamos užsakovai pripažįsta, jog į skelbiamą TELE2 kainos dalį galėjo būti įskaičiuojamas mokestis už telefoną. Yra lyginami du skirtingos sudėties produktai (vienas abonementinis mokestis ir kompleksinis produktas - abonementinis mokestis bei telefonas, taip pat papildomos mokamos paslaugos), apie ką vartotojas nėra jokiais būdais informuojamas.

Reklamos turinio teisingumas taip pat abejotinas, nes viešai skelbiamoje informacijoje, kaip susidaro 70 litų skirtumas, pagrindžiančių sąskaitų skirtumą nėra pateikiama, priešingai, viešoje erdvėje pateikiamoje informacijoje yra nurodoma, kad tokia suma apytikslė, tačiau pateikiama nuoroda, jog šis skirtumas susidaro iš abonementinio mokesčio. Tuo tarpu reklama, neatitinkanti Reklamos įstatymo 5 ar 6 str. reikalavimų, yra draudžiama. Tokia draustina reklama turėtų būti pripažinta ir „Labas kontraktas“ reklama.

Dėl klausimo, ar TELE2 atskleidė asmens duomenis ar ne, spręsti turėtų Valstybinė asmens duomenų inspekcija arba teismas, jei būtų pareikštas toks ieškinys. Mūsų nuomone, vien informacijos, jog telefonu buvo kviečiamas taksi, skambinama į užsienį ar aukojama, nenurodant kitų aplinkybių, pvz., kur asmuo važiavo, su kokiu abonementu kalbėjosi užsienyje ir kiek laiko kalbėjosi, taip pat kam aukojo, atskleidimas neturėtų būti laikoma asmens duomenų atskleidimu, nes ši informacija yra pakankamai abstrakti ir niekaip neparodo ekonominių ar socialinių asmens požymių.

Sudėtingesnis klausimas yra dėl sumos už paslaugas atskleidimo, tačiau teismas, nagrinėdamas tokią bylą, turėtų įvertinti, ar reklamoje pašnekovė pati neatskleidė savo asmens duomenų, taip pat ar sumos, sumokėtos per keletą mėnesių, atskleidimas, nedetalizuojant kitos informacijos, yra asmens duomenų atskleidimas.

Taip pat teismas, nagrinėdamas bylas, kuriose yra priešpastatomi du saugomi interesai, turėtų argumentuotai nuspręsti, kuris iš jų – viešas interesas paneigti įstatymų draudžiamą lyginamąją bei klaidinančią reklamoje skleistą informaciją, dėl kurios galėtų nukentėtų eilė vartotojų, ar informaciją apie asmens privatų gyvenimą, ar asmens duomenų saugumas – yra svarbesnė ir labiau saugotina vertybė šioje situacijoje.

 

Pastaba: komentaro autorė neatstovauja ginčo dalyvių ir komentare remiasi žiniasklaidoje pateikiama informacija apie situaciją

Plačiau
2014-02-13
Šiandien Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą dėl internetinės nuorodos, suteikiančios prieigą prie saugomų kūrinių, naudojimo. Pasak sprendimo, norint paskelbti nuorodą į kitoje interneto svetainėje esantį ir laisvai prieinamą kūrinį, to kūrinio autoriaus teisių savininko sutikimas nereikalingas.

Šiandien Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą dėl internetinės nuorodos, suteikiančios prieigą prie saugomų kūrinių, naudojimo. Pasak sprendimo, norint paskelbti nuorodą į kitoje interneto svetainėje esantį ir laisvai prieinamą kūrinį, to kūrinio autoriaus teisių savininko sutikimas nereikalingas.

„Iš esmės toks teismo sprendimas tik patvirtino jau susiformavusią interneto vartojimo praktiką. Nuo pat interneto atsiradimo nuorodos yra neatskiriama jo dalis ir yra visiškai įprasta svetainėse skelbti nuorodas į kitas svetaines. Šiandien Europos Sąjungos Teisingumo Teismas patvirtino, kad tam nereikalingas autoriaus teisių turėtojo sutikimas“, – situaciją komentavo AAA Law advokatas ir partneris A. Iškauskas.

Anot AAA Law advokato ir partnerio A.Iškausko, dažnai konsultacijos kreipiasi asmenys, norintys savo interneto svetainėse ar socialinėse paskyrose paskelbti nuorodas į kitas svetaines, kur, jų manymu, gali būti įdomus jų skaitytojams turinys. Tačiau tai darydami be tų svetainių savininkų sutikimo, baiminasi pažeisti autorių ir gretutinių teisų įstatymą. Šis teismo sprendimas įgalino kelti galimas spragtelėti nuorodas visiškai legaliai.

Svarbu, kad šiuo atveju kalba eina tik apie nuorodas į legalų turinį, o nuorodų į nelegalų turinį (pvz. filmus ar muziką) teismas nereabilitavo. Atvirkščiai, teismui pripažinus, kad nuorodų skelbimas yra kūrinio padarymas viešai prieinamu, nuorodas į nelegalius kūrinius skelbiančios svetainės (pvz. „torrentų“ svetainės) atsidurs dar sudėtingesnėje padėtyje.

Minimas teismo sprendimas buvo priimtas, kuomet į ES Teisingumo teismą kreipėsi Svea (Švedija) apeliacinis teismas, prašydamas išaiškinti laikraščio ir interneto svetainės Göteborgs-Posten ir interneto svetainės Retriever Sverige, kuri pateikė nuorodas į minėto laikraščio straipsnius, ginčą. Retriever Sverige administruoja interneto svetainę, kurioje jos klientams pagal poreikius pateikiami galimų spragtelėti internetinių nuorodų į kitose interneto svetainėse paskelbtus straipsnius sąrašai.

Anot Göteborgs-Posten, spragtelėjęs vieną iš šių nuorodų klientas aiškiai nesupranta, kad yra perkeliamas į kitą svetainę, kurioje gali susipažinti su dominančiu kūriniu. Retriever Sverige savo ruožtu teigė, jog klientui aišku, kad spragtelėjęs vieną iš šių nuorodų jis patenka į kitą svetainę.

 

Plačiau
liisa leitzinger marius jakulis jason 63710382
2014-01-16
Prabangių viešbučių „Radisson Blu Astorija“, „Kempinski“ ir daugelio kitų nekilnojamojo turto (NT) objektų Vilniaus senamiestyje savininkas Marius Jakulis Jasonas tvirtina, kad sprendimas iš JAV persikelti į Lietuvą buvo geriausias jo gyvenime. Verslininkas DELFI pasakojo, kad vaikų sprendimu šeima net ir žiemas leidžia ne saulėtoje Floridoje, bet Vilniuje.

 

Prabangių viešbučių „Radisson Blu Astorija“, „Kempinski“ ir daugelio kitų nekilnojamojo turto (NT) objektų Vilniaus senamiestyje savininkas Marius Jakulis Jasonas tvirtina, kad sprendimas iš JAV persikelti į Lietuvą buvo geriausias jo gyvenime. Verslininkas DELFI pasakojo, kad vaikų sprendimu šeima net ir žiemas leidžia ne saulėtoje Floridoje, bet Vilniuje.
Sėkmingą teisininko karjerą JAV padaręs verslininkas 1992 m. nusprendė atvažiuoti į Lietuvą.
„Persikelti į Lietuvą buvo geriausias mano sprendimas. Čia aš pradėjau verslą, Suomijoje sutikau žmoną, su kuria Lietuvoje gyvename 18 metų. Turime tris vaikus, kurie kalba lietuviškai, angliškai ir suomiškai, studijuoja prancūzų, lenkų kalbas“, – DELFI kalbėjo M. Jakulis-Jasonas, 1992 m. Vilniuje įsteigęs teisinių paslaugų bendrovę „AAA Law“, dar po dvejų metų jis įkūrė verslo ir NT įmonių grupę „AAA“.

Išeivių iš Lietuvos sūnus gimė Vokietijoje, vėliau visa šeima persikėlė į JAV. Verslininkas Niujorke buvo padaręs sėkmingą advokato karjerą.
„Kai vyriausiam kontoros partneriui pasakiau, kad išeinu ir ketinu gyventi Lietuvoje, jis man atsakė: „You're crazy (išprotėjai – DELFI)“. Taigi išvažiuodamas į Lietuvą aš nutraukiau visus darbo ryšius su JAV. Man buvo labai svarbu, kad pasisektų Lietuvoje. Juk negalėjau grįžti atgal po nesėkmės. Aš tiesiog labai bijojau nesėkmės, todėl Lietuvoje dirbau septynias dienas per savaitę 24 val. per parą“, – prisiminė pašnekovas.
Taip sunkiai dirbti jam teko bent trejus metus.
„Tuo metu kiti Amerikos lietuviai, bandę čia kurti verslus, JAV turėjo kitus darbus, kurių neatsisakė. Jie manė, kad jeigu nepasiseks čia, tada grįš atgal. Tuo metu aš naujai įmonei Lietuvoje buvau atsidavęs 100 proc.”, – sėkmingo verslo priežastį įvardijo M. Jakulis-Jasonas, šiuo metu patenkantis į turtingiausių Lietuvos žmonių šimtuką.
„Lietuvoje sunkumas yra tas, kad pradžioje būni vienas. Pavyzdžiui, Suomijoje gali gauti pinigų pradžiai, kitos paramos, o čia to trūksta. Galbūt dabar yra daugiau šios infrastruktūros, tačiau jos vis dar yra mažiau nei kitose šalyse. Čia turi nusiteikti, kad vienam reikės visas problemas spręsti ir pinigų susirasti. O tai tikrai gali būti sunku. Tačiau žmonėms, kurie mėgsta iššūkius, čia patinka“, – pridūrė verslininko žmona Liisa Leitzinger, kartu su bendraminčiais įkūrusi Vilniaus tarptautinę mokyklą.
Investicijų grąžą atsiims tik anūkai.

Iš teisinių paslaugų uždirbtus pinigus verslininkas investavo į NT Lietuvoje, po kurio laiko pradėjo įsigyti viešbučius. 1995 m. verslininkas atidarė svečių namus „Mano Liza“, vėliau 2000 m. Senamiestyje nusipirko penkių žvaigždučių viešbutį „Radisson Blu Astorija”, o 2012 m. atidarė prabangiausią sostinėje „Kempinski“ viešbutį.

„Mūsų požiūriu, čia yra tinkama vieta investuoti. Juk mes pinigus investavome Lietuvoje, o ne kur nors kitur“, – tvirtino verslininkas, kuris „Globalios Lietuvos apdovanojimuose 2013” buvo nominuotas už investicijų pritraukimą.
Pasiteiravus, ar apsisprendimo nenulėmė lietuviška kilmė, verslininkas sakė: „Žinoma, mano tėvai yra lietuviai, aš pats negimiau ir neužaugau Lietuvoje. Čia atvažiavau todėl, kad jaučiu ryšį su šia tauta“.
„Galėčiau pridurti, kad investicijos kartais tikrai yra emocinės. Juk atėjus sunkesniems laikams kažkas kitas imtų ir saugiai padėtų turimus pinigus kur nors Šveicarijos bankuose ar perkeltų į Skandinaviją, tačiau mano vyras laikosi pozicijos, kad kai Lietuvoje yra sunkus metas, čia investuoja dar daugiau“, – pridūrė L. Leitzinger.
M. Jakulis-Jasonas tvirtino, kad jo šeima ne tik investavo į verslą, bet ir ne pelno siekiančią mokyklą, kurioje mokosi apie 200 vaikų.
Į prabangius viešbučius verslininkas nusprendė investuoti įvertinęs tai, kad jo teisinių paslaugų įmonės klientai dažniausiai yra užsieniečiai.
„Mūsų teisinių paslaugų įmonėje daugiausiai klientų yra iš užsienio. O dažniausiai viešbučių gyventojai taip pat yra užsieniečiai. Taigi svarbu, kokį įspūdį jie susidaro apie Lietuvą. O atvažiavus pirmas įspūdis yra apie viešbutį. Mūsų nuomone, atidaryti „Kempinski“ buvo labai svarbu, nes Lietuvai reikia aukšto lygio viešbučio. Prieš mėnesį, kai Lietuva pirmininkavo ES Tarybai, vienu metu jame gyveno 11 Europos šalių vadovų“, – tvirtino jis.
Buvusį telegrafo pastatą, kuriame dabar įsikūrė „Kempinski“ viešbutis, verslininkas įsigijo prieš daugiau nei dešimt metų, viešbutį buvo planuota atidaryti anksčiau, tačiau dėl paveldosauginių reikalavimų ir krizės darbai užtruko. Į prabangiausią sostinės viešbutį verslininkas investavo 140 mln. Lt.
„Kalbant apie investicijų grąžą pinigine prasme, mes juokaujame, kad jas turbūt atsiims tik mūsų anūkai, kai jau bus grąžintos visos paskolos“, – juokavo L. Leitzinger.
„Mane labai džiugina, kad viešbutį atidarėme tinkamu laiku. Ši investicija labiau yra skirta vaikams ir anūkams“, – pridūrė M. Jakulis-Jasonas.
Paklaustas, kokias naujas investicijas planuoja, verslininkas konkrečių planų tvirtino neturįs.

„Dabar reikia išgarsinti Lietuvos vardą, kad ją žinotų daugiau žmonių. Tai yra tik laiko klausimas, nes kasmet atvažiuoja vis daugiau žmonių iš kitų šalių. Jeigu jų įspūdžiai būna geri, jais pasidalija su kitais žmonėmis, taip vienas kitas čia pradeda verslą, kiti susiranda žmoną ar vyrą“, – sakė M. Jakulis-Jasonas.
Jo sutuoktinė svarstė, kad galbūt galima imtis kokio nors paslaugų verslo.

Pašnekovai pasakojo, kad vaikų sprendimu visus metus gyvena Lietuvoje.
„Prieš porą metų žiemą gyvenome Floridoje, kur nuolat šilta ir šviečia saulė. Tada turėjome šeimos susitikimą, kuriame sprendėme, ką toliau darysime. Aš buvau už sprendimą žiemą praleisti Floridoje, tačiau vaikai norėjo grįžti į Vilnių, nes jiems čia įdomiau, jie gyvena tarptautinėje atmosferoje. Taigi pardavėme namą Floridoje ir visus metus gyvename čia“, – pasakojo verslininkas.
Jis gyrė gyvenimo kokybę Vilniuje.
„Vienas iš mūsų sūnų pasakojo, kad dauguma jo klasės draugų Floridoje nieko nežino apie Lietuvą, jų požiūris į pasaulį yra labai provincialus, o Vilniuje jie auga tarptautinėje aplinkoje. Miestas gražus, čia yra ir opera, ir baletas, ir filharmonija, teatras. Čia gyvenimas yra daug spalvingesnis nei Floridoje. Galiu pasakyti, kad gyvenimo kokybė Vilniuje yra labai gera“, – sakė M. Jakulis-Jasonas.

Straipsnio autorė: Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė

Foto autorius: Š. Mažeika

Nuoroda į straipsnį: 

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/viesbucio-kempinski-savininkas-papasakojo-apie-geriausia-gyvenimo-sprendima.d?id=63710328#ixzz2qXwhLlNC

Plačiau
MJJ
2014-01-06
2013 metų pabaigoje tarptautinis socialinis tinklas „Global Lithuanian Leaders“, vienijantis karjeros aukštumas pasiekusius lietuvius, paskelbė „Global Lithuanian Awards 2013“ nominuotų specialistų sąrašą, į kurį buvo įtrauktas ir AAA Law vyriausiasis partneris Marius Jakulis Jason. „Global Lithuanian Leaders“ organizacija įvertino ženklų Mariaus Jakulio Janson indėlį, kuriant intelektinės nuosavybės teisės pradmenis Lietuvoje.

2013 metų pabaigoje tarptautinis socialinis tinklas „Global Lithuanian Leaders“, vienijantis karjeros aukštumas pasiekusius lietuvius, paskelbė „Global Lithuanian Awards 2013“ nominuotų specialistų sąrašą, į kurį buvo įtrauktas ir AAA Law vyriausiasis partneris Marius Jakulis Jason. „Global Lithuanian Leaders“ organizacija įvertino ženklų Mariaus Jakulio Jason indėlį, kuriant intelektinės nuosavybės teisės pradmenis Lietuvoje.
„Savo veiklą iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvą perkėliau iškart po nepriklausomybės atgavimo, kai šalyje vis dar trūko politinio, ekonominio ir teisinio stabilumo. Mano pirmieji teisinės praktikos žingsniai Lietuvoje buvo labai sunkūs, tačiau niekada neabejojau savo sprendimo teisingumu. Manau, kad ši nominacija yra puikus nuoseklaus darbo įvertinimas, motyvuojantis toliau tobulėti, puoselėjant aukščiausius kokybės standartus intelektinės nuosavybės teisėje“, – sakė Lietuvos patentinių patikėtinių sąjungos įkūrėjas Marius Jakulis Jason.
Nominantus rinko specialiai suformuota komisija, kurią sudarė šių apdovanojimų praėjusių metų laureatai, organizacijos „Global Lithuanian Leaders“ valdybos nariai ir kiti tarptautinę patirtį turintys specialistai. Išsamią informaciją apie visus šių metų nominantus galite rasti internetinėje svetainėje.


Apie „Global Lithuanian Leaders“
Apdovanojimus inicijuojanti organizacija buvo įkurta po pirmojo Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo, vykusio 2009 metais. „Global Lithuanian Leaders“ funkcionuoja, kaip bendradarbiavimo ir galimybių plėtojimo tinklas globaliai veikiantiems profesionalams, siejantiems save su Lietuva. Įvairių projektų pagalba stengiamasi įtraukti užsienyje gyvenančius profesionalus bei panaudoti jų sukauptą patirtį ir žinias Lietuvos tarptautiškumo stiprinimui.


Apie AAA LAW
Tarptautinis žurnalas „Managing Intellectual Property“ nuo 1999 m. kasmet AAA Law skelbia geriausia įmone Baltijos valstybėse, dirbančia prekių ženklų, patentų ir autorių teisės srityse. AAA Law turi biurą Estijoje, atstovus Latvijoje ir kitose šalyse. 2010 m. advokatų kontora tapo tarptautinės organizacijos European Law Firm nare.

Plačiau